Polilogas

Didelės miesto centro  erdvės – pati geriausia vieta komerciniams renginiams, nes garantuoja reklaminę sėkmę, ypač kai miesto gyventojai jos negali išvengti.  Keli pastarosiomis dienomis įvykę komerciniai renginiai iš tiesų stebina  nepagarba miestui ir gyventojams. Jų gana didelis noras save iškelti aukščiau visų kvepia susireikšminimu ir gero tono taisyklių nepaisymu. Situacija skamba panašiai kaip toje reklamoje: „Miesto įvaizdis yra niekas – reklamos troškulys yra viskas“.

Galima pateisinti, kad TV3 sezono atidarymas vyko Vilniaus Rotušės aikštėje. Tai miestiečių aikštė, kurioje istoriškai vyko daug įvairiausių renginių, ne išimtis ir šis. Tačiau ,  TV3  sezono atidarymo organizatorių komanda Vilniaus miesto herbą ant miesto Rotušės  fasado pavertė TV3 ženklu. Ar tai etiškas ir protingas poelgis? Ar visuomenė ir Vilnius neverti bent jau TV3 vadovų  viešo atsiprašymo, kad tiesiog renginio organizatoriai persistengė.

Tokį renginio organizatorių persistengimą vertinčiau kaip šaukštą deguto medaus stiklainyje, kuris gadina visą „skonį“ ir sukelia neigiamas žmonių reakcijas. Maža to, tai ypatingai menkina bendrą kompanijos įvaizdį, kuris nepaiso jokių moralės ir etikos nuostatų. Tai tiesiog nepagarba savo miestui.

Kitą kartą galime nė nepastebėti, kaip vykdant marketingo akcijas netikėtai ant Gedimino bokšto gali atsirasti vėliava su prekybos centro ženklu pranešančiu apie eilinį prekių išpardavimą.

Stipriai nustebino ir  tai, jog rugsėjo pirmąją, kai mieste buvo milžiniškas keleivių srautas, viena pagrindinių sostinės gatvių – Konstitucijos prospektu, beveik visą dieną buvo uždarytas eismas. Kodėl? Ogi, Konstitucijos prospektas  virto „Red Bull Speed Avenue“ trasa, kurioje vyko „Formulė  1“ bolido pasirodymas. Be jokios abejonės, negalima paneigti Davido Coulthardo atvykimo į Vilnių reikšmės, tačiau organizuojant tokį renginį reikėjo pagalvoti apie vietą. Kodėl dešimtys tūkstančių miestiečių turėjo jausti nepatogumus dėl reklaminio projekto? Kodėl reikia supriešinti miestiečius su „Formulės 1“ gerbėjais, kurie atvyko pasižiūrėti vienintelio bolido ir žinomo lenktynininko?

Nė negalėčiau įsivaizduot, kad Niujorko 5 – oji Avenue , Paryžiaus Eliziejaus laukai arba Berlyno Unter den Linden būtų uždarytos tik dėl to, kad įvyktų vienos ar kitos kompanijos reklaminis renginys. Apskritai, eismas gatvėse gali būti sustabdytas tik tada, jei rengiamas plataus masto visuomeninis renginys – maratonas , pavyzdžiui: Sostinės dienos ar dviračių populiarinimas. Tačiau ir tai tokie renginiai vyksta dažniausiai savaitgaliais, o ne darbo dieną. Pagaliau, esu įsitikinęs, kad miesto tvarka neleidžia uždaryti pagrindinių gatvių tokiems renginiams. O tokį kaip „Formulė 1“ bolido pasirodymą buvo galima surengti ir kitoje vietoje, nesukeliant nepatogumų daugeliui miesto gyventojų. Nežinau, gal kompanijos skyrė didelius pinigus miestui, gal tai ir pateisintų nepatogumus, tačiau kažkaip apie tai pranešimų negirdėjau.

Keista, kad Vilniuje vis dar nemokame padaryti renginių, kurie nesupriešintų visuomenės ir nežemintų miesto.

.

Tu man VSD pažymų išslaptinimą, aš tau – grasinimus nuversti Vyriausybę. Tu man – „Vilniaus vandenis“, aš tau – kaltinimus delsiant naudoti ES lėšas. Tu man - valstybės įmonių depolitizaciją, aš tau mojuoju galima interpeliacija.

Ką gi, naujame televizijų sezone dėl žiūrovų reitingų kovoja ne tik laidų prodiuseriai, bet ir politikai. Negali paneigti, kad keliems Seimo nariams mėgaujantis rampų šviesa ant šokių parketo, ir opozicija po vasaros pasijuto išsiilgusi kamerų meilės.

O man norisi paklausti – kas gi taip pasikeitė nuo, tarkime, birželio mėnesio, kad prisireikė skubiai versti Vyriausybę? Ekonomikos rodiklių kreivė kyla aukštyn, prieš savivaldybių rinkimus jėgas lyg ir reiktų koncentruoti ne į Kubilių. Bet nuojauta kužda – ar tik nebus čia imperijos kontrataka už „Visuomio“ projektą, kuris reiškia, jog politikai – praras įtaką valstybės valdomose komercinėse įmonėse, o tai reiškia galą interesų grupių pasipelnymui ir (galbūt) neskaidriam rinkimų finansavimui?

Tikri žvaigždžių karai, aš jums pasakysiu, tik vietoje lazerinių kardų – aštrūs liežuviai ir garsūs pareiškimai.

Jau rašiau, kad Vyriausybė žengė labai svarbų žingsnį efektyvaus valstybės komercinių įmonių valdymo link, paskelbusi jų turto apžvalgą ir patvirtinusi skaidrumo politiką. Kitas žingsnis – maksimalus jų veiklos efektyvumo užtikrinimas. Dėl šios reformos įgyvendinimoo Seimas neišvengiamai turės tarti žodį dar šioje sesijoje.

Argumentų prieš skaidrumą, depolitazaciją arba efektyvumo didinimą nėra – kas galėtų tam paprieštarauti? Tačiau, man regis, opozicija, suprasdama, jog balsuoti prieš „Visuomį“ tolygu parodyti tautai, jog jai priimtina esama neskaidri padėtis, kai valstybė praranda šimtus milijonų, tiesiog nusprendė kontratakuoti rimčiau: neleisti, jog balsavimas dėl „Visuomio“ apskritai pasiektų Seimą.

Todėl geriausia išeitis -- nukirsti idėjos vėliavnešius, kad iki Seimo idėjos net neatneštų svarstymui.

Pav. iš geektyrant.com

.

Nesenai buvo paskelbta mano neakivaizdi diskusija su žymiu kovotoju prieš tabaką ir alkoholį Aurelijumi Veryga.  

Sutinku su savo oponentu, kai kalba eina apie tai, kad alkoholis užtemdo protą. Galbūt tik nesutikčiau su tuo, kad ši jo išvada - universali ir nekvestionuotina.

Kažkada psichologas Olegas Lapinas yra trumpai ir taikliai parašęs apie tai, kodėl žmonija apskritai išrado svaigalus, kokia jų prasmė asmeniui ir visuomenei, bei kaip daryti, kad svaigalai netaptų rykšte. Reikia ne aklo draudimo, o prasmės ir grėsmių pripažinimo bei galėjimo pasirinkti alternatyvas.  

Tačiau su oponentu esame tikrai visiškai skirtingose pusėse, kai kalba eina apie žmogaus laisvę ir atsakomybę.

A. Verygos pasakojimu, Lietuvai dar būnant SSRS sudėtyje visos parduotuvės dirbo kur kas trumpesnį laiką ir tuomet niekas net neįsivaizdavo, jog gali būti kitaip. Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, nors tuomet gal ir buvo santykinai daug geriančių suaugusiųjų, bet geriančių vaikų - ne.

„Tai dabartinės nepriklausomos Lietuvos fenomenas, kurio nėra buvę jokiais laikais - nei Smetonos, nei Stalino, nei Lenino. Tai visiškai naujas dalykas, kurį iš esmės sukūrė ta idėja, kad žmogus gali laisvai spręsti, laisvai rinktis, jam duodame absoliutų prieinamumą, o jis nuspręs pats. Bėda ta, kad šiose situacijose žmonės didele dalimi jau nebesprendžia patys, sprendimo laisvai nepriima. Jie yra priklausomi, todėl pyksta ir piktinasi”, - teigė A. Veryga. (Šaltinis - „Delfi”)

Nesigilinsiu į tai, ar iš tikrųjų Smetonos ar Stalino laikai buvo geresni Lietuvai. Problema daug bendresnė. Taigi, sudėliokime viską nuo pradžių.

Pirma, jei teigsime, kad žmogus nėra laisvas ir nuosekliai tėviškai jį saugosime nuo visų pavojų, tai žmogų ir versime geriausiu atveju vaiku, blogiausiu atveju - vergu. Laisvė suponuoja teisę klysti. Teisės klysti eliminavimas panaikina laisvę.

Antra, einant draudimų keliu iškyla klausimas - kas yra tas, kuris nurodinėja kitiems žmonėms kaip elgtis? Juk reguliavimus sukuria irgi žmogus.

Beje, turiu pridurti, kad draudimai, socialiniai varžtai visuomenėje yra tikrai reikalingi, tačiau jie neturi būti tokie, kurie įdiegiami brutaliausiu būdu vien tik todėl, kad kažkam taip atrodo (pavyzdžiui, kad ir dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo).  Draudimai turi būti suprantami ir priimami, kylantys iš pačios visuomenės, atsakingai pamatuoti bei visapusiškai subalansuoti. Galiausiai, jei draudimai daromi dėl tam tikro tikslo, tai reikia bent jau pažiūrėti ar tas tikslas pasiekiamas, ar neiškyla nenumatytų neigiamų padarinių.

Trečia, akivaizdu, kad laisvi žmonės ne visada priima  teisingus sprendimus ir yra didelis pavojus, kad bet kuris žmogus gali pasiduoti įvairioms pagundoms ateityje. Tai yra laisvės kaina. Kita vertus, tai yra ir reguliavimo kaina, nes pagundoms, kaip žinia, netgi dar labiau gali pasiduoti ir reguliuotojai bei kontrolieriai.

Ketvirta, bandymas apsaugoti visus žmones nuo pagundų ribojant pasirinkimą silpnina gebėjimą pasirinkti protingai ir atsakingai. Net auklėjant vaikus (o juk mes kalbame apie suaugusiuosius) psichologai pataria leisti vaikams rinktis (žinoma, tam tikrose ribose) ir patirti pasirinkimo pasekmes. Negalima pasikliauti vien tik aklu muštru. Net vaikams nuo nuogo muštro paauglystėje užeis didelis noras pabėgti.

Galiausiai, atsakingai veikti turime visose situacijose, o ne tik tose, kur mus išdresiravo vaikystėje ar tiesiog uždraudė pasirinkti, kai jau esame suaugę. Juk ir priklausomybės toli gražu neapsiriboja alkoholiu, tabaku ir narkotikais…

Penkta, pagalvokime apie tai, kokias asmenybes mes norime ugdyti savo šeimose ir Lietuvoje. Tokias, iš kurių atimama teisė rinktis, klysti, patirti savo pasirinkimo pasekmes, t.y. atsakingas asmenybes?

O gal tokias, kurioms visada pasakoma ką reikia ir ko nereikia daryti? Tuomet nesistebėkime kai paaugliai pasiduoda negerų kompanijų įtakoms, suaugę tarsi užhipnotizuoti laikosi reklamos nurodymų, o pamatę, kad savo sprendimuose susimovė, patys nurašo save į visuomenės paribius.

Norint gyventi laisvoje visuomenėje, įskaitant, ko gero, ir laisvę nuo protą aptemdančio alkoholio, aš matau tik vieną kelią - atsakomybės ugdymąsi ir ugdymą.

Rodyk draugams

.

Kol Seimas, Vyriausybė ir Lietuvos Bankas tik kalba apie greitųjų kreditų verslo įstatymus ir taisykles, galioja principas , kad viskas galima, kas nedraudžiama.  O gyvenime kaip toje greitųjų kreditų vienos iš įmonių reklamoje: ,,pasiskolinai skaitytuvą – atiduosi kompiuterį“. Žmonės, patikėję lengva ir greita paskola,  dažnai verčiami bėdų ir aplinkybių, vėliau turi mokėti dideles palūkanas, kurios tik dar labiau įklampina į  dideles skolas. Teko skaityti žmonių laiškus, kuriuos Seime gauna mano žmona Agnė. Patekusiųjų  į greitųjų kreditų palūkanų karuselę istorijos kraupios, ir gaila, kad Agnės siūlymai kol kas Seime juda vėžlio greičiu.
Visiška šio įžūlaus „bizniavimo“ (verslu to negalima vadinti) viršūnė, kai viena greitųjų kreditų įmonių savo paslaugas  sumanė teikti  baruose, restoranuose bei kavinėse.  Taigi, jeigu  išgėrei butelį ir trūksta antram – prašau,  jums  paskola prie baro. Su palūkanomis už vieną butelį sumokėsi dėžės kainą. Dažniausiai tai bus jau ne to besiskolinančio pinigai, o visos šeimos ar artimųjų pragyvenimo lėšos.

Viename „Verslo žinių“ straipsnyje, greitąsias paskolas teikiančios įmonės direktorė teigė, kad maisto įstaigose teikiamoms paskoloms besipriešinanti asociacija niekuomet nekomentuoja narių verslo veiklos. Įstatymui neprieštaraujanti komercinė veikla ir konkurencinė kova, anot jos, yra pačių verslo klientų reikalas. Taip, paprastas atsakymas, nes įstatymai to nedraudžia. Gaila, kad šio verslo atstovai (noriu tikėti, yra ir tokių) deda į krūmus ir vengia pasmerkti tokius neatsakingus „biznierius“. Tikiuosi, kad tai iššauks Seimo narių reakciją ir pagaliau bus greitai peržiūrėtos greitųjų kreditų veiklos sąlygos. Aišku, kaip visada lazda bus perlenkta į kitą pusę, po kurios toks verslas paprasčiausiai bankrutuos, nors civilizuotas greitųjų kreditų verslas turi veikti. Tačiau  kol Lietuvoje savireguliacijos principai neveikia nei politikoje, nei versle ir dauguma laikosi principo ,,ne mano pupos, ne mano daržas“ vienintelis reguliavimo kriterijus – kraštutinumai. 

 O gerų pavyzdžių ir praktikos kaip veikia greitųjų kreditų verslas toli nereikia ieškoti.
Pavyzdžiui, Estijoje numatyta, kad vartojimo kreditas gali būti laikomas „neatitinkantis geros moralės“, jei palūkanos tris kartus didesnės nei kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų palūkanos.  Italijoje lupikavimas yra baudžiamas nusikaltimas. Jis prasideda, jei palūkanų normos - 50 proc. didesnės nei Italijos banko nustatyta vidutinė metinė norma. Vokietijoje remiantis teismų praktika, sandėris laikomas nesąžiningu, jei palūkanų normos daugiau nei 100 % didesnės, lyginant su vyraujančiomis rinkoje. Draudžiama kreditus suteikti naktį. Kitose šalyse yra apribojimų kreditų teikimo spartai  – negalima paskolos išduoti per 15 minučių, sąskaita pasipildo tik po 24 valandų ir suteikiama galimybė atsisakyti tokios paskolos.

.

Jaučiu aš gamtą

Supančią mane

Jaučiu ir žmones

skubančius gyventi…

 

Kas aš ir kiek

Dar telpa manyje?

Jėgos, švelnių jausmų

Ir poveikio į žmones…

 

Svajonės, viltys

Tarsi atgaja

Pagundoms, klastai

Ir silpnybėms žmoguje…

 

Gyvenimas gražus

Išdaigom savo tavyje

Meile be atsako…

Reakcija atgaline…

 

(autorius nežinomas)

.

.

Sveiki sulaukę rudens ir jį įsileidę pro žinių vartus!
Visi šiame gyvenime esame vieni kitų mokytojais ir tuo pačiu mokiniais. Linkiu šviesios dienos visomis prasmėmis!

.

Po atostogų susirinkęs Socialinių reikalų komitetas, posėdžiavo kaip niekada draugiškai. Visus septynis klausimus priėmėme bendru sutarimu. Aktyvios diskusijos iškilo tik svarstant klausimą ar Klaipėdos savivaldybei yra tikslinga trims metams pratęsti paramos sutartį su Klaipėdos „Neptūnu“.
LKL laikais, kai Neptūne žaidė E.Žukauskas, A.Vosiliūnas, E.Jokubauskis, S.Airošius buvau aktyvus Neptūno sirgalius ir vieną sezoną net gi buvau fanų fanas – mušdavau būgną, mojavau Neptūno šaliku, ir skanduodavome necenzūrines skanduotes. Vėliau entuziazmas nuslūgo, atsirado kitų užsiėmimų ir pats Neptūnas nebeturėjo ambicijų.
Ketverius metus, daug tarybos narių burnojo prieš sutartį, kuria Klaipėdos „Neptūnas“ iš savivaldybės gaudavo pusę milijono litų. Tai nėra vienintelė paramos forma – Klaipėdos savivaldybė taip pat suteikia šiam klubui sporto salę treniruotėms ir varžyboms. Tai darome visiškai nemokamai.
Aš suvokiu, kad profesionalus sportas kainuoja. Tikiuosi, kad Neptūno vadovybė suvokia, kad miesto savivaldybės biudžetas negali teikti 50% klubo biudžeto. Šiandien Neptūno vadovybėje įvyko konfliktas ir buvęs Neptūno direktorius paliko savo postą. Naujas direktorius kupinas ambicijų ir kritikos savo pirmtako atžvilgiu. Ambicijos yra gerai, o kritika pirmtako atžvilgiu tegu būna įrodyta darbais, o ne žodžiais.
Kita vertus man nepatinka, kad parama miesto komandoms yra dalinama veltui. Visiškai nereikalaujant sportinių rezultatų ir net gi žinant, kad dauguma tų pinigų nusės klubo vadovų kišenėse. Mano manymu tokia praktika neturėtų tęstis. Komiteto nariai vienbalsiai palaikė šį mano pasiūlymą.
Komitetas pavedė sporto skyriui sukurti finansavimo schemą, pagal kurią pinigai „Neptūnui“ bus surišti su klubo sportiniais rezultatais. Tai nėra bausmė „Neptūnui“. Tai yra žingsnis į Naują savivaldybės finansų valdymo sistemą

.

 

Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko.

(Albertas Einšteinas)

 

Remdamasis garsaus mokslininko išmintimi norėčiau visus Mokytojus, studentus bei moksleivius pasveikinti su naujų darbų bei mokslų pradžia ir priminti, kad įgytos žinios kaip šviesulys mums padeda net tamsiausiuose keliuose.

Rugsėjo pirmoji - tai ypatinga diena, kurios metu galime pasidžiaugti jau nuveiktais ir dar tik ateinančiais darbais, lūkesčiais, viltimis ir svajonėmis. Linkėčiau, kad tai būtų ir graži šeimos bei pabuvimo kartu diena, kuri, manau, turėtų tapti mūsų visų tradicija.

Mokslas skatina žinojimą, žinojimas – mąstymą, o mąstymas kuria asmenybę. Tikiu, kad siekdami aukštesnių tikslų galime kurti gražią ir teisingą ateitį, pasaulį, miestą. Žinau, kad apsišvietusio žmogaus geros idėjos visada pasiekia tikslą. O mokslas - viso to pagrindas. Todėl leiskime sau pažinti. Nešvaistykime brangaus  laiko!

 

Su rugsėjo pirmąja!

.

Šiandien švenčiame tarptautinę blogerių ir tinklaraštininkų dieną, kuri yra tarsi mūsų profesinė diena. Dešimtys tūkstančių pasaulio blogerių kiekvieną dieną papildo naujienų pasaulį savo informacija, įžvalgomis ar komentarais. 

Džiaugiuosi, kad tokia bendruomenė auga ir keičiasi,  kad esame laisvi bei nepriklausomi žmonės, kurie nebijo atvirai išsakyti savo minčių, požiūro, o, svarbiausia,  darome tai ne todėl, kad reikia, bet tik todėl, jog to norime patys.

Blogeriai ir populiarėjantys socialiniai tinklai neabejotinai turi didelės reikšmės, kuriant nepriklausomą ir atsakingą žiniasklaidą. Akivaizdu, kad po truputį  blogai migruoja į socialinius tinklus, tokią tendenciją įžvelgia ir interneto ekspertai, tačiau  mes visada išliekame atviri naujovėms.

Su profesine diena, mieli blogeriai!

.