09-05-31-smiley1

.

Šiandien yra 173-ia diena, kai mūsų koalicija stojo prie valstybės valdymo vairo. Praėjo šeši iššūkių mėnesiai, per kuriuos, sutelkę visą patirtį ir ryžtą, keičiame senąją cinizmo, populizmo ir korupcijos pritvinkusią sistemą.

Paveldėtą Lietuvos ekonomikos padėtį palyginčiau su paliegusiu kūnu, kuriam reikalingas ilgas ir nuoseklus gydymas. Buvusios Vyriausybės pasididžiavimo rodikliai – augantis BVP, didėjantys atlyginimai ir socialinės išmokos – šiandien atrodo kaip graži suknelė, po kuria slėptas sunkios ligos kamuojamas kūnas.

Nežinau, kuri iš medicinos vadovėliuose aprašytų ligų geriausiai apibūdintų mūsų energetikos padėtį. Šiandien tai - pats neskaidriausias, oligarchų ir korupcijos apraizgytas sektorius. Pakanka paminėti „Leo“ atvejį, kur visuomenės ir valstybės interesai buvo palikti likimo valiai. Šiandien jau aišku, kad liūto riaumojimas baigėsi. Bet tai ne vienintelė buvusios Vyriausybės klaida, už kurią tenka brangiai mokėti. Kol Briuselyje garsiai kovota prieš įtaką iš Rytų, čia, namuose, šalis patyliukais buvo sodinama ant importuojamų dujų adatos. Pilnateisė Europos Sąjungos narė, Briuselyje visokeriopai remianti alternatyvios energetikos plėtrą, už struktūrinių fondų pinigus vykdė visuotinę Lietuvos dujofikaciją.

Mūsų narystei Europos Sąjungoje – jau penkeri metai, tačiau net numatomas Ignalinos AE uždarymas neprivertė buvusios Vyriausybės pajudinti bent pirštą, kad technologiškai pasenusios, dvigubai daugiau dujų sunaudojančios Lietuvos elektrinės Elektrėnuose turbinos būtų pakeistos naujomis – tokiomis, kurios gamintų pigesnę elektros energiją mūsų namams, mūsų mokykloms, mūsų ligoninėms.

Energetika – tik viena iš daugelio skaudamų vietų. Atėjome, veriantis ekonominės krizės žaizdoms, ir perkaitinta šalies ekonomika nepajėgė atsilaikyti prieš atsiritusią pasaulinio ūkio nuosmukio bangą. Vargu ar galėjo būti kitaip, nes iki šiol ūkio raidą formavo oligarchų poreikiai ir neskaidrūs sprendimai. Valstybė, kurios daugiau nei pusę sukuriamo BVP sudaro eksportas, neturėjo eksporto rėmimo strategijos, įrankių, padedančių šalies produkcijai užimti deramą vietą užsienio rinkose. Kalbėdamas apie investicijų pritraukimą, negaliu nepaminėti Elkem ir Google atvejų. Visiems žinomos tarptautinės bendrovės jau būtų veikusios čia, sukūrusios darbo vietas ir pildžiusios valstybės iždą. Kokios kantrybės turi būti investuotojas, kuriam biurokratai detalųjį sklypo planą rengia net 1,5 metų? Esu ne kartą sakęs – investicijoms kelias į Lietuvą būdavo paprasčiausiai užkardomas. Tiesa, kartais užkarda stebuklingai dingdavo, tapdama tik atspindžiu šalies korupcijos indeksuose.

Man pikta ir apmaudu, nes krizei galėjome pasiruošti, jei tik buvusioji Vyriausybė nebūtų ignoravusi jos ženklų, tyliai dalindama turtus rateliui draugiškų įmonių. Dabar visi žinote apie Finansų ministerijos specialistų perspėjimus ir cinišką jų ignoravimą. Kol mūsų pirmtakai flirtavo su monopolijomis ir garsiai neigė burbulo grėsmę, krizė smogė bankrotų, bedarbystės ir nesumokėtų paskolų vėzdu.

Ir vis dėlto aš optimistas, nes žinome, ką daryti ir kaip veikti. Tai – griežta fiskalinė politika, biurokratijos Saulėlydis, skaidrūs, efektyvūs verslo finansavimo instrumentai ir pasiryžimas dirbti. Mūsų tikslas – inovatyvi, aukštą pridėtinę vertę kurianti ekonomika ir patraukli investicijoms šalis. Mūsų prioritetai – eksporto, gamybos ir smulkaus bei vidutinio verslo rėmimas.

Dirbame tik šešis mėnesius, bet jau pažabojome monopolininkus – liepą elektros kainos pirmą kartą per ilgą laikotarpį sumažės. Monopolijos ima suvokti, kad jos turi tarnauti žmonėms ir negali diktuoti valstybei savo sąlygų. Tai įrodo, kad tik ryžtas ir tvirta politinė valia padės sustabdyti šalies ekonomikos kritimą bedugnėn.

Pradėjome įgyvendinti 5 milijardų vertės ekonomikos skatinimo planą. Verslui jis padės išsilaikyti sudėtingu metu, sukurs palankią aplinką veikti. Žmonės išsaugos darbo vietas, mažiau pinigų išleis šildymui ir daugiau -- vartojimui.

Daugiau nei 80 procentų šalyje veikiančių įmonių – smulkus ir vidutinis verslas. Tai - mūsų ekonomikos variklis, todėl skatinimo priemonės pirmiausia skirtos jam. Vos per mėnesį smulkiam ir vidutiniam verslui bankai patvirtino daugiau nei 7 milijonus litų paskolų.Tai tik pradžia.
Saulėtekio komisijos iniciatyva priėmimo Seime jau laukia įstatymų pataisos, turinčios palengvinti sąlygas verslui. Tarp jų – Teritorijų planavimo bei Investicijų įstatymai, kuriuos priėmus investuotojui minėtieji 1,5 metų sutrumpės iki mėnesio. 170 visuomeninių pastatų visoje Lietuvoje jau pradėjo arba tuoj pradės renovaciją. Tai reiškia, kad greitai mokyklose, globos namuose ar ligoninėse neliks langų ar sienų, per kuriuos kiaurai košia vėjas.
Mūsų eksporto rinkos jau rodo pirmuosiuos stabilizacijos ženklus. Jei jie – ilgalaikiai, paliegusi Lietuvos ekonomika atsigaus anksčiau, nei galvojome.

Manęs dažnai klausia – iš kur jūsų optimizmas, kai nemažai žmonių yra nuleidę galvas? Sena indėnų patarlė sako – aukšti žmonės anksčiau už kitus pamato tekančią saulę. Lietuviai – krepšinio tauta, ūgio mums netrūksta. Mes taip pat turime aiškų planą. Atėjome ne valdyti, o tarnauti visuomenei. Todėl aš visiems linkiu solidarumo, įkvėpti tikėjimo kitiems ir veikti taip, kad galėtume didžiuotis mūsų Tėvynės labui atliktais darbais.

.

Kaune šiandien su partijos kolegomis kalbamės ir apie artėjančius Europos parlamento rinkimus, bet, žinoma, daugiausia – apie ta, ar vyksta norimos permainos, Lietuvą valdant ,,Permainų koalicijai”. Deja, turime pripažinti ir prisipažinti, kad koalicijos pavadinimas teisingas, tačiau kol kas permainos tik kalbose.
   Trūksta lyderystės, todėl aišku, kad išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė imasi Vyriausybės lyderio vaidmens.
   Kai nėra aiškios, į ateitį nukreiptos lyderystės, tuomet ir atsiranda nesuvokiami pasisakymai apie ,,bambalius“, idėjos apie eilinį mokesčių didinimą, pirmiausia, planuojamą visuotiną nekilnojamo turto apmokestinimo įvedimą  ar ,žiaurios akcijos“. Kaip kitaip, jei ne tokia akciją būtų galima laikyti siūlymus nuo liepos 1  d. pradėti skaičiuoti privačiame versle naudojamų tarnybinių automobilių naudojimo valandas, norint nustatyti, kiek laiko darbuotojas naudojo automobilį tarnybos tikslams, o kiek savo reikmėms.
    Ar į tai dabar turėtų būti nukreiptas Vyriausybės dėmesys? Ar taip yra padedama verslui ? Ar pridėjus mokesčius už bendrovių turimų automobilių naudojimą ne tarnybos reikalais, atsigaus ekonomika, ir sumažės bedarbių ?
     Tiesa, galime pasidžiaugti tuo, kaip vyksta apskričių reforma, tuo, kad pagaliau buvo patvirtinta aukštojo mokslo reforma, tikimės, kad netrukus bus parengtas ir studijų finansavimo bei kreditavimo įstatymas.
      Liberalų ir centro sąjungos taryba pasiūlė įpareigoti Ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką imtis asmeninės atsakomybės, o nelaukti, kol sprendimus dėl LEO LT pasiūlys išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė
   Vyriausybės vadovas ir Energetikos ministras privalo dar iki Europarlamento rinkimų aiškiai pasakyti Lietuvos žmonėms, ar LEO LT išliks, ar bus tokia bendrovė bus naikinama, ar bus keičiami tik jos valdymas bei veiklos tikslai.
      LiCS taip pat nepritaria visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui ir kreipiasi į koalicijos partnerius Seime ir Vyriausybėje, prašydama net nesvarstyti tokio mokesčio būtinumo ir negąsdinti Lietuvos žmonių dar vienu mokesčių naštos didėjimo etapu.
    Lietuvos pilietis, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, jau sumoka nemažus mokesčius. Teiginiai, jog būtų apmokestinamas tik brangus turtas, leidžia manyti, kad tai vargu ar būtų visuotinas nekilnojamojo turto mokestis, nes jis būtų taikomas tik  didmiesčių gyventojams. Ir taip šie žmonės būtų diskriminuojami, kita vertus, naujas mokestis didintų būstus įsigijusių žmonių priklausomybę nuo bankų.
  LiCS taryba taip pat laiko ydingu, bet kuriai paskirčiai naudojamo gyventojų nekilnojamojo turto, nes tai būtų dvigubas apmokestinimas, baudžiantis tuos gyventojus, kurie taupo ir investuoja. Kita vertus, kitai paskirčiai nekilnojamą turtą naudojantys, jį nuomojantis asmenys jau moka pajamų mokesčius.
   Nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas iškreiptų statybų ir nekilnojamojo turto rinką, sukeltų rimtas technines problemas dėl mokesčio bazės nustatymo ir papildomas prielaidas korupcijai (pavyzdžiui, nustatant nekilnojamojo turto vertę). Šio mokesčio apskaita pareikalautų papildomų biudžeto lėšų, o planuojamos biudžeto pajamos būtų nedidelės.

.

29.05.2009 @ 09:12 CET

EUOBSERVER / BRUSSELS – Revised data released by the Lithuanian statistics office on Thursday (28 May) points to a sharper economic contraction in the first quarter of this year than previously estimated, but the country's economy minister says things are improving.

"Recovery is not far away," Dainius Kreivys told EUobserver in an interview in Brussels. "We already have some stabilisation signs, including in the sector of exports," he said.

The small Baltic country's open economy has experienced a roller-coaster ride in recent times, recording impressive growth of 8.9 percent GDP in 2007, but set for a contraction of 11 percent this year, according to statistics produced by the European Commission earlier this month.

Like other EU member states, the Lithuanian government now finds itself caught between the conflicting needs of reducing an escalating budget deficit and stimulating a lagging economy.

And while the former is clearly important, Mr Kreivys stresses that the country's economy cannot simply be left to flounder.

"We are not just sitting and waiting for other economies to recover," says Mr Kreivys, who points out that the country's low level of debt as a percentage of GDP – only 15.6 percent in 2008 – leaves the government with more room to manoeuvre than others.

To boost growth, the Lithuanian government launched a stimulus plan this year equal to approximately 5 percent of the country's GDP, significantly higher than many other European states.

Of this, roughly 2 percent of GDP will go into a cash pool designed to increase market liquidity and help struggling businesses that are currently starved of credit.

The rest will go on major infrastructural developments and building renovation projects, helping to ease the construction sector's downturn that, together with falling exports, has plunged the country into its worst recession since the break up of the Soviet Union.

Construction and real estate

"The main wobbles developed in the real estate market," says Mr Kreivys when speaking about the causes of the country's recession.

Almost unlimited credit provided by western banks, primarily Swedish, overheated the construction and real estate sectors in the Baltic state in recent years.

Since the onset of the credit crunch in 2007 however, property prices in the country's capital Vilnius have fallen by up to 50 percent, compared to 7 percent in neighbouring Poland.

"We had such a big drop because Scandinavian banks cut the refinancing of the sector," says Mr Kreivys.

Real challenges remain

As well as getting the country's construction sector back on its feet, other real challenges remain.

Thursday's revised data from the national statistics office show the economy contracted by 13.6 percent of GDP in the first quarter of this year when compared the same period in 2008, a downward revision from the previous estimate of 12.6 percent.

While the government is currently pausing to see what the global economy does, Mr Kreivys does not rule out the need for further budget cuts in the coming months, unlikely to prove popular with citizens that have already staged violent protests once this year.

Added to this, recent rumours suggested that Lithuania might be forced to follow its neighbour, Latvia, and go cap-in-hand to the International Monetary Fund. Mr Kreivys is adamant this is not the case, however. "There is no need," he says.

There is also the question of how well the country's new president-elect, Dalia Grybauskaite, who served as budget commissioner in Brussels until recently, will work with the government following her inauguration this summer.

"I think that having such a strong president and a strong government will help our country to recover faster," says Mr Kreivys.

.

.

Gavau bent penkis klausimus apie liberalią politiką, liberalų principus ir pan. Veikiausiai toks susidomėjimas liberalizmu sietinas su Europarlamento rinkimais.

Trumpiausias atsakymas – liberalai už žmogaus laisves.

Kiek ilgesnis atsakymas – laisvas žmogus– tai atsakingas žmogus, nepažeidinėjantis kitų žmonių laisvių ir teisių.

Dar ilgesnis atsakymas - liberalai rūpinasi atskiru žmogumi, gerbia jo išskirtinumą, pripažįsta jo teisę į jo pasirinktą gyvenimo būdą. Liberalai siekia, kad žmogaus teisių nepažeistų nei valstybės institucijos, nei kiti žmonės. Akivaizdu, kad žmogus gyvena visuomenėje.

Liberalų požiūriu geriausiai sutvarkyta visuomenė tai– demokratiška visuomenė. Vaizdžiau sakant – „piliečių respublika“. Tai visuomenė, į kurios valdymą įtraukta kuo daugiau žmonių. O kad jie galėtų tinkamai save atstovauti, liberalų siekiamybė yra laisvas, kūrybingas, apsišvietęs ir atsakingas žmogus, kuris jaustųsi pilnavertis ir lygiateisis visuomenės narys. Liberalai pripažįsta, kad laisva rinka yra geriausias būdas skleistis žmonių gebėjimams ir kurti gerovę. Taigi jie sako, kad kiekvienas žmogus yra savo darbo, savo turto savininkas ir gali laisvai siekti naudos, nes siekdamas jos sau, drauge praturtins visą visuomenę. Todėl liberalas siekia panaikinti kliūtis ir apribojimus ekonominei veiklai. Liberalai tiki, kad sukūrus tokias sąlygas bus sukurtos ir prielaidos patriotiškai rūpintis bei didžiuotis savo valstybe, nes jos piliečiai žinos ir jaus, kad valstybė juos gina.

.

Iš vienos skaitytojos gavau klausimą apie stresą: „Kartais atrodo, kad krizė, kalbos apie ją nepalieka jokios vilties. Nuolat jaučiu įtampą ir nerimą. Ar taip išgyventi stresą normalu?

Keliantis pavojų gerovei bei savęs vertinimui stresas pastebimas iš fiziologinių, emocinių, mąstymo bei elgesio permainų. Fiziologiniai streso požymiai yra pagausėjęs prakaitavimas, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, apetito praradimas, nemiga ir visus šiuos požymius lydintis nuovargis. Stresas paprastai atsispindi ir emocijose. Jį patiriantis žmogus tampa nerimastingas, piktas, irzlus, nuolat jaučia įtampą. Suprantama, kad tai veikia jo mąstymą. Todėl vadovas, patiriantis stresą, yra nedėmesingas, išsiblaškęs. Jis nelanksčiai ieško išeities iš nepalankios situacijos, vėl ir vėl kartoja nedavusius rezultatų problemų sprendimo būdus. Be to, pradeda pernelyg kritiškai vertinti save, menką klaidą suvokia kaip milžinišką tragediją. Sunkiai įveikiamą stresą galima pastebėti ir iš žmogaus gestikuliacijos pakitimų: arba gestikuliuoja daug daugiau, arba atrodo tarsi sustingęs. Streso apimtam žmogui dažnai dreba rankos, judesiai tampa nevikrūs (nuolat kas nors krenta nuo stalo ir pan.).

Specialistai, tiriantys stresą, įvairius gyvenimo pasikeitimus, kurie pareikalauja prisitaikymo, vertina taškais. (Čia dar kartą galima priminti, jog stresas - tai nespecifinis reagavimas, todėl daugelis žmonių į kai kuriuos įvykius reaguoja vienodai.)

Jei kas per metus tapo našliu ar našle, tai jis/ji surinko 100 streso taškų. Skyrybos duotų 73 taškus. Džiaugsmingi įvykiai irgi susiję su permainomis, todėl vedybos duoda 50 streso taškų. Beveik tiek pat, t.y., 47 taškus atneša atleidimas iš darbo. Verslo srities pakeitimas vertas 39, didelio kredito paėmimas – 31, problemos su viršininku – 31, darbo sąlygų pasikeitimas – 20 ir netgi atostogos – 12 streso taškų.

Iš trijų žmonių, per metus surinkusių 100-150 streso taškų, vienas susirgs rimta liga, o jei taškų bus daugiau, tokia liga susirgs kas antras.

.

.

.

.