Birželis, 2009
Saulius Stoma: Stoma blogas. Kas brangiau: vaikai ar valdininkai?
Birželis 30, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TPP.
Visuomenei tarsi ir apsipratus su prieš pusmetį įvykdyta mokesčių reforma, valdžios viršūnėlė vėl nusprendė paeksperimentuoti. Šį kartą – jau visiškai vienašališkai ir netikėtai net artimiausiems partneriams. Už kulisų sklando įvairiausi gandai. Gal mokesčių didinimo ir išmokų karpymo planai dabar skelbiami tik todėl, kad būsima vyriausybė ir jos nauja, simpatiška finansų ministrė rudenį galėtų atrodyti daug gražesnė ir nekaltesnė?
Visi nepopuliarūs darbai suversti “geležiniam” Šemetai, kuriam už tai sumokėta svajonių darbu Briuselyje. Aukojamas ir “bambalių” ministras Dagys – vargu ar dar kam tinkamas, išskyrus profilaktiniams visuomenės socialinio jautrumo patikrinimams.
Ką gi, jei jau valdžia neįstengia žengti per save ir nuolankiai tiesti rankos triskart pigesnių Tarptautinio valiutos fondo kreditų link, pinigų ir vėl teks ieškoti vis labiau besigūžiančioje Lietuvoje. Atrodo, taip ir dairomasi – iš ko atimti bus lengviausia. Pajudinsi pensininkus, kaip siūlo Liberalų sąjūdis, gali toks triukšmas kilti, kad Seimo langų daužymas sausyje atrodys tik kaip švelnus varpelių skambėjimas. Be to – ir sako, tai svarbiausia – pensininkai yra beveik amžinas konservatorių elektoratas.
Tad kas belieka bent jau “Sodros” biudžetui apmažinti? Modernios jaunos šeimos ir vienišos mamos, kurios už konservatorius ir taip niekada nebalsuos!
Bjauriausia šioje politinės moralės nuosmukio istorijoje, kad cinišką pasirinkimą bandoma pridengti socialinio solidarumo šūkiu. Nuskriausti pasirinkta tik 10 procentų daugiausiai uždirbusių mamų ir tėčių. Jų yra tik apie 4 tūkstančius, tad ir didžioji visuomenės dalis turėtų tylėti. Bet ar tikrai visi į viską žiūri tik pagal savo asmeninę naudą? Ar tikrai didžiajai visuomenės daliai nei kiek nerūpi nei vienodo visiems teisingumo principai, nei pagaliau tautos išlikimas?
Juk prailgintos motinystės atostogos ir didesnės išmokos jau davė puikų rezultatą. Po ilgos pertraukos gimstamumas mūsų šalyje padidėjo! Kodėl dabar reikia visa tai sugriauti? Ir kodėl tai daro apie šeimos vertybes bei 4 milijonų Lietuvą postringaujantys konservatoriai?
Ir dar. Jeigu jau kalbame, kad daugiau uždirbantys turi dalintis su mažiau uždirbančiais, tai kodėl konservatorių viršūnėlė, dėl to net bėgiodama užtarimo pas koalicijos partnerius, iš paskutiniųjų priešinasi visame civilizuotame pasaulyje įprastiems progresiniams mokesčiams, kuriems pritaria ir pačios Tėvynės Sąjungos labiau krikščioniškai mąstanti dauguma?
Ką jau bekalbėti apie bambalinio ministro suįžūlėjimą, kai jis paprašė prokuratūros ir teismų imtis priemonių prieš “valstybę apvoginėjančias mamas”! Teisėsauga čia, žinoma, nepraleidžia progos pasižymėti. Dabar visoms mamoms, kurios sugebėjo prieš vaiko priežiūros atostogas 3 mėnesius gauti didesnį atlyginimą, gresia iki 8 metų kalėjimo. O juk tai dažnai atsitikdavo ir toms būsimoms mamoms, kurių didžiąją pajamų dalį sudarė anksčiau “Sodros” neapmokestintos autorinės sutartys. Jei jos dirbdavo pas bent kiek žmoniškumo turintį vadovą, paskutinius mėnesius gaudavo jau ne autorinį, o “sodrinį” atlyginimą.
Gal ponas Dagys galvoja, kad tinkamiausia, ramiausia, mažiausiai pagundų kelianti vieta vaikams auginti yra kalėjimas? Ar taip bus įgyvendinama tvirtos lietuviškos šeimos koncepcija?
Bandymas sutramdyti “per daug” uždirbusias mamas yra ne tik amoralus, bet ir iracionalus. Kalbos apie prevenciją ir įspėjimą būsimoms piktnaudžiautojoms - visiška nesąmonė, nes nuo liepos 1 dienos motinystės išmokos skaičiuojamos jau ne nuo trijų, o nuo 12 mėnesių užmokesčio vidurkio. Taigi ankstesnis politikų neapsižiūrėjimas jau ištaisytas. Tačiau mūsų valdžiažmogiai vis tiek nori parodyti savo galią.
Pabaigai reikėtų atremti geležinį diržų užveržimo strategų klausimą: jei ne iš vaikučių, tai iš ko dar galime atimti?
Taigi pasvarstykime, tarsi būtume viena didelė darni šeima. Ar laikinai mažiau pradėję uždirbti tėvai visų pirma nurėžia ne prabangos išlaidas, o pinigus vaikų maistui ir jų mokslui? Ką mes pasakytume apie tokią šeimos politiką? O juk vyriausybė be viso kito jau antrą kartą šiais metais siūlo mažinti mokinio krepšelį!
Man atrodo, darnioje šeimoje kartu gyvenantys seneliai patys pasisiūlytų apriboti savo išlaidas, kad tik nieko nepritrūktų pačiam mažiausiam ir kad apie dar vieną vaiką galvoję tėvai neatsisakytų savo planų dėl laikinos krizės.
Jei jau kalbame apie tokį keistą solidarumą, kaip išmokų turtingiausioms mamoms nupjovimas, tai ar ne geriau būtų reikiamą kiekį pinigų proporcingai paimti iš dešimties procentų turtingiausių pensininkų? Ta pati suma, paskirstyta kokiam šimtui tūkstančių, taptų daug mažesnė ir todėl daug mažiau skausminga nei ji dabar yra keturiems tūkstančiams mamų. Jau vien todėl šitas sprendimas yra daug geresnis.
Tačiau galvodamas apie tikrąjį solidarumą, kuris vienintelis gali padėti įveikti krizę be nepataisomai blogų socialinių padarinių, noriu pasiūlyti dar geresnę išeitį. Pinigai skirti mūsų tautos ateičiai vaikams turi būti paimti iš 10 procentų daugiausiai uždirbančių politikų, valdininkų, teisėjų ir kitų biudžetininkų. Čia galėtų prisijungti ir valstybės įmonių vadovai.
Nemanau, kad pirmu balsavimu motinystės išmokų “luboms” jau pritaręs Seimas drįstų to paties principo netaikyti ir sau pačiam.
Gal padėsite mums apsispręsti?
Naglis Puteikis: Įplaukų į biudžetą rezervai – šešėliniai biznieriai
Birželis 30, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.
Naglis Puteikis: Kas gali būti dvigubai blogiau
Birželis 30, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.
Kęstutis Gabšys: Smulkių sprendimų dienos.
Birželis 29, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.
Pirmąją kelionės metu problemą pastebėjau Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje, kur reikėjo sustoti prie raudono šviesoforo signalo. Kažkas savaitgaliais uždaro eismą Tiltų gatve, tačiau nepasirūpina išjungti šviesoforo.
Galite manimi tikėti, galite ne, tačiau aš kantriai pralaukiau kol užsidegė žalia šviesa. Link Danės gatvės judėjau jau naujai paklotu grindiniu, tačiau jau įdėmiai tyrinėdamas aplinką. Atgimimo ir Tiltų gatvės sankryžoje esantis šviesoforas atrodė dar nelogiškiau. Kai eismas Tiltų gatve uždarytas, viena Danės gatvės atkarpa yra vienos krypties eismas, šviesoforas buvo taip pat naudingas kaip ir mirusiam smilkalai.
Šį pirmadienį savivaldybės administracijos direktoriui parašiau paklausimą, kuriame paprašiau išnagrinėti galimybes ir savaitgaliais išjungti šviesoforus Turgaus gatvėje ir Atgimimo aikštėje. Taip pat parašiau ir kitą paklausimą dėl švietimo įstaigų veiklos, kuriame paprašiau detalesnės informacijos švietimo organizavimo klausimais.
Naglis Puteikis: Visuomeninės paskirties pastatus ir kelius valstybė pirks išsimokėtinai?
Birželis 29, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.
Naglis Puteikis: Ekskursija: šiuolaikinių Klaipėdos barbarų keliais ☠
Birželis 29, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.
Naglis Puteikis: Švedijos bankų įtaka Lietuvos politikai ir mūsų kišenei
Birželis 29, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.
Artūras Zuokas: Brangiausi bedarbiai, pigesni studentai ir nepastatomas stadionas
Birželis 29, 2009. Priklauso LiCS.
Absoliutus atsakomybės nebuvimas ar absoliutus neprofesionalumas ? Piktybiškas kenkimas ar tiesiog neišmanymas ? Kaip paaiškinti du šiandien mane pribloškusius skaičius, liudijančius kaip naudojamos, tiksliau sakant, pradanginamos valstybės lėšos.
Valstybės kontrolė nustatė, kad bedarbių mokymui Lietuvos darbo birža „įsigudrina“ išleisti daugiau nei valstybė moka už studento ketverių metų studijas universitete. „Verslo žinios“ pateikia pavyzdžius, iš kurių matyti, kad Valstybės kontrolės auditas nustatė, jog vieno asmens profesinė reabilitacija, trunkanti mažiau nei vienerius metus, kainavo keliasdešimt tūkstančių, o už vieno universiteto studento mokymą išleidžiama mažiau.
Beje, bedarbių mokymams naudojama nemažai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, todėl susidaro įspūdis, kad ES lėšos liejamos kaip vanduo į smėlį, ir netgi ne į Nidos, o į Sacharos dykumų smėlį, nes neefektyviai panaudotais pinigai mūsų kopos jau būtų nuplautos. Lietuvos darbo birža vienai viešajai įstaigą už vieną apskaitininko mokymo (skambiai pavadinto profesine reabilitacija) dieną mokėjo 554 Lt. Sunku net įsivaizduoti, kas tokius įkainius nustato, dar sunkiau suprasti, kaip valstybinė Darbo birža sutinka juos mokėti.
Kitas pritrenkiantis šios dienos skaičius yra 60,5 milijono litų. Būtent tiek pasigedo tos pačios Valstybės kontrolės auditoriai nacionalinio stadiono statybų apskaitoje. Iš visos nacionalinio stadiono statyboms išleistos sumos valstybės auditoriams įtarimų kelia kone pusė visų išlaidų, ir tai dešimtys milijonų.
Kadangi dabar esu eilinis partijos ir Seimo narys, tai leisiu sau pastebėti, jog jei man būnant meru, būtų paskelbtos tokios išvados, tai Savivaldybės pastatas turbūt jau būtų apdengtas juoda plėvele, o viduje išsijuosę triūstų Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai. Dabar tiesiog stebimasi ir laukiama.
Bet grįžtant prie pradžios, norisi pagaliau suvokti, kaip tokie neatitikimai apskritai gali būti įmanomi. Kaip bedarbių mokymas tampa universitetinio išsilavinimo vertės produktu ? Kaip valstybinio objekto statybose „išmūrijami“ dešimtys milijonų litų, o sienų kaip nėr, taip nėr ? Ar tikrai tai daroma piktybiškai, ar dėl visiško savo darbo neišmanymo ?
Radvilė Morkūnaitė: Pirmoji pažintis su Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente
Birželis 28, 2009. Priklauso TSLKD.
Birželio 23-24 dienomis Briuselyje vyko didžiausios Europos Parlamento politinės grupės – Europos liaudies partijos delegatų posėdis.
Europos liaudies partijos atstovų EP – 264, iš jų – ir 4 TS-LKD europarlamentarai, atstovaujantys Lietuvai. Didžiausios nacionalinės delegacijos šioje frakcijoje yra iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos.
Europos liaudies partijos delegatų posėdyje buvo išrinktas frakcijos pirmininkas prancūzas Joseph Daul bei 10 jo pavaduotojų. Taip pat susitikimo dalyviai aptarė ir frakcijos prioritetus prasidedančiai kadencijai.
Šiame susitikime išsakiau pritarimą išvardintiems prioritetams bei ketinimą vadovautis Europos liaudies partijos dekalogu.
Tačiau esu tikra, kad turime nepamiršti vertybių, o ypač vienos iš pagrindinių – solidarumo. Taip pat pabrėžiau savitarpio pagalbos svarbą, nes tvirtai tikiu, kad tiek energetiniai, tiek kiti projektai ES turi būti įgyvendinami šiuo principu.
Taip pat susitikime ELP delegatai kviesti nepamiršti, kad nežiūrint į tai, jog visi mes esame iš skirtigų valstybių, turinčių unikalią, neretai skaudžią istorinę patirtį, turime siekti pažinti vieni kitus, nes tik pasitikėdami, įtvirtinę istorinį teisingumą, galėsime kartu kurti stiprią Europą.
Rytoj vykstu į Atėnus, kur birželio 29 – liepos 2 dienomis vyks Europos liaudies partijos frakcijos susitikimas ir išplėstinis posėdis.

Su europarlamentaru Tunne Kelam

Su kolega A. Saudargu ir didžiosiomis frakcijos pagalbininkėmis G. Petrauskaite ir Ž. Didžgalviene

Loreta Kudarienė: Artėja atostogos
Birželis 28, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.
Transliuojami:
- Andrius Kubilius
- Antanas Nedzinskas
- Artūras Zuokas
- Audrius Skaistys
- Dainius Kreivys
- Edmundas Pupinis
- Edvardas Galvanauskas
- Gediminas Navaitis
- Kęstutis Gabšys
- Loreta Kudarienė
- Naglis Puteikis
- Radvilė Morkūnaitė
- Remigijus Šimašius
- Saulius Stoma
- Vaidas Nagreckis
- Vaidotas Matutis
- Vitas Matuzas
Kitos iniciatyvos:
Įrašai pagal Partijas:
Įrašai pagal Pareigas:
Įrašai pagal mėnesius:
- Rugsėjis 2010
- Rugpjūtis 2010
- Liepa 2010
- Birželis 2010
- Gegužė 2010
- Balandis 2010
- Kovas 2010
- Vasaris 2010
- Sausis 2010
- Gruodis 2009
- Lapkritis 2009
- Spalis 2009
- Rugsėjis 2009
- Rugpjūtis 2009
- Liepa 2009
- Birželis 2009
- Gegužė 2009
- Balandis 2009
- Kovas 2009
- Vasaris 2009
- Sausis 2009
- Gruodis 2008
- Lapkritis 2008
- Spalis 2008
- Rugsėjis 2008
- Rugpjūtis 2008
- Liepa 2008
- Birželis 2008
- Gegužė 2008
- Balandis 2008



