.

Fotografijoje - Palangos istorinio centro puošmena ir vietinės valdžios pasididžaivimas - atrakcionas 'Pabaisa'. N.P.: žemiau pateikiamo straipsnio pirmoje dalyje pateikiama Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Rimanto Garolio kita nuomonė – ją pasiskaityti galite pagal pateiktą nuoroda, nes čia publikuoju tik ištrauką. Palangos centre įsikūrę atrakcionai kelia aistras http://

.

Foto: Žalieji sukilo prieš aplinkos taršą – jų mitingas 2009 07 28 d. priešais Vyriausybę,  protestuojant prieš sanitarinių apsaugos zonų pramonės įmonėms naikinimą. N.P.: liberalusis ministras A.Čaplikas toliau viską liberalizuoja. Iš pradžių ėmėsi iniciatyvos panaikinti higienos pasus mobilaus ryšio antenoms bei panaikinti reikalavimą statyti šias antenas tik ant aukštųjų pastatų. Dabar jau

.

 Didesnis nei didžiausi Lietuvos pesimistai prognozavo bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas – ne tik objektyvių išorinių aplinkybių, bet ir Permainų koalicijos sprendimų pasekmė.  Turime rasti savyje drąsos tai pripažinti ir imtis neatidėliotinų veiksmų klaidoms taisyti.  Turime peržiūrėti biurokratinius ir buhalterinius sprendimus, kurie slopina dirbančių žmonių veiklumą, motyvaciją ar skatina juos trauktis į šešėlinę ekonomiką.
   Lietuva jau skelbiama Europos Sąjungos ekonomikos pokyčių antirekordininke, ir tikimasi, kad mūsų padėti galėtų pakeisti nebent dar blogesni Latvijos rodikliai, kurie bus paskelbti šiek tiek vėliau.
 Kaip jau buvo skelbta, antrą šių metų ketvirtį BVP, palyginti su 2008 m. antru ketvirčiu, sumažėjo 22,6 proc., todėl  kai kurių valstybės pareigūnų mėginimai aiškinti, jog to esą galėjome tikėtis, o padėtis yra kontroliuojama man atrodo kaip noras neigti realybę. Galėčiau teigti, kad šiame didesniame, nei tikėtasi, yra  ir šešėlinės ekonomikos dalis, nes kaip mes ir prognozavome, didėjant mokesčiams, tai bus neišvengiama.,
 Pagrindinė šių dienų Lietuvos problema yra ne biudžeto deficitas, o bedarbystė, kurios padarinius kol kas švelnina tik vasara. Bet nedarbo poveikį jau pajuto daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žmonių, ir darbo vietų kūrimas turi tapti absoliučiai svarbiausiu uždaviniu.     
   Vyriausybei ir Seimui reikia ryžtingų sprendimų ir aiškios idėjinės lyderystės. Pagrindiniai uždaviniai mokesčių sistemoje būtų:
1. Sukurti ilgalaikę mokesčių strategiją, kaip Premjeras bei Vyriausybė dar birželio mėnesį žadėjo koalicijos partneriams ir visuomenei. Tik patvirtinta ilgalaikė mokesčių strategija, o ne  atskiri atsitiktiniai mokesčių keitimai, sukurs sąlygas verslui planuoti ateitį, o bankams – pagrindą paskolų rinkos atgimimui. Bankai šiuo metu tiesiog negali išduoti ilgalaikių paskolų verslui, nes nežino, kokius mokesčius ir kada turės mokėti verslo įmonės.
2. Nuo kitų metų pradžios atsisakyti pelno mokesčio, nes tai leistų verslui plėstis, atsisakyti sąnaudų papildomiems buhalteriniams skaičiavimams. Kartu būtų galima mažinti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) valdininkų skaičių, palaipsniui apjungiant VMI ir SoDros struktūras.
3. Peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) struktūrą, ir nors nebuvo pritarta mūsų siūlymams įvesti trijų tarifų PVM, reikia sukurti tokią sistemą, kuri skatintų daugiausia PVM sukuriančių ūkio šakų plėtrą ir investicijas į jas.
4. Jokių naujų mokesčių ir jokių kalbų apie galimą jų įvedimą, o tai reiškia – jokio nekilnojamojo turto mokesčio ir jokių kitokių pastangų rankioti įvairiausius nuolat išgalvojamus  mokesčius, kartu didinant skaičių biurokratų, kurie tuos mokesčius turėtų rinkti.
  Tikros ir ilgalaikės permainos būtinos valstybės valdyme. Taip, pirmas žingsnis žengtas, mažinant valstybės aparato išlaidas, tačiau kol kas naikinami tik popieriuje egzistuojantys  jis neduos naudos, jei nebus tolesnių veiksmų, todėl būtina sukurti naują ir efektyvią valstybės tarnautojų apmokėjimo sistemą.
1. Šiuo metu valstybės tarnautojo atlygį lemia trys sudedamosios dalys – pagrindinis atlyginimas, kvalifikacijos koeficientai ir priedai, kurie dažnai sudaro nuo 30 iki 70 procentų viso atlyginimo. Valstybės tarnautojo atlyginimo dydis  turėtų būti siejamas su finansiniais ir ekonominiais valstybės ir savivaldybių rodikliais, tuomet valstybės tarnyboje dirbantys žmonės būtų suinteresuoti, kad gerai sektųsi verslui ir žmonėms, kuriantiems BVP. Tuomet valdininkas nesiųstų į ilgiausios eilės pabaigą žmogaus, norinčio išsiimti patentą ar pradėti verslą.
2. Siūlau priedus mokėti tik tokiu atveju, jei Savivaldybės ar valstybės ketvirčio biudžeto pajamų planas yra pilnai vykdomas. Vadinamuosius tryliktus atlyginimus mokėti tik tuomet, kai metinis biudžetas yra vykdomas su kaupu. Jei biudžetas yra nesurenkamas, nebūtų mokami ir priedai, kadangi valstybės tarnautojų veikla neprisidėjo prie biudžeto surinkimo.
  Tai tik dalis siūlymų, kurie, manyčiau, yra būtini, nes jeigu rudenį Seimui vėl bus pasiūlyti tik eilinio mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo serija, mūsų laukia dar blogesni rodikliai. Juk dabar dar susidaro įspūdis, jog situacija yra geresnė, nei skelbia oficiali statistika, tik todėl, kad nemažai verslo vyksta šešėlyje, bet rudenį išseks ir šis pajamų šaltinis. Kalbos apie naujus mokesčius ir griežtas akcijas ekonomikos rodiklių ir žmonių situacijos nepagerins ir darbo vietų nesukurs.
   Buvau prieš daugelį jau priimtų sprendimų, bet tuomet buvo tvirtinama, jog bus galima peržiūrėti, ieškoti geresnių, manau, metas tai daryti dabar. Priešingu atveju tariamas valstybės biudžeto gelbėjimas gali tapti mūsų pačių rankomis sukeltu visuotiniu bankrotu.

.

Kątik įrašiau dainą, kurią skiriu Jums.

Tikiuosi, kad ji padės pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių, suteiks šiltų, mielų emocijų. Dovanodamas šią dainą, linkiu saulėtos, nerūpestingos vasaros ir gerų atostogų...

.

Europeada mane užliūliavo. Todėl nerašiau taip greitai. Nes, tai būtų ne renginio įvertinimas, o Grenados ispanų ansamblio muzikos aidai. Ispanų gitaristų septyniukė kas vakarą virpino “Taravos anikės” vėlyvų lankytojų širdis savo serenadomis. Jie mane sužavėjo tarsi nepilnametę gimnazistę.
Nesu meno kritikas, todėl nesiruošiu aptarinėti Europeados programos. Tai padarys kiti. Aš esu politikas, todėl galiu drąsiai teigti, kad Europeada yra pati geriausia injekcija verslui skatinti Klaipėdoje, kokią tik šio miesto savivaldybė padarė per pastaruosius aštuonerius metus.
Iki tol Europeadą vertinau skeptiškai, nes ją įsivaizdavau kaip Europos folkloro „jūros šventę“ - renginį, kuris bus įdomus tik jo dalyviams ir šio renginio aptarnavimo užsakymus gausiančioms verslo įmonėms. Europeados išskirtinis požymis buvo jos dalyvių aukštas lygis. Iš tikro, ne kiekvienas „folklorinis Minedas“ sugebėtų už dalyvavimą tokiame renginyje, susimokėti po 100 eurų.
Man buvo įdomu pasivaikščioti po Europeados tautodailės mugę ir nepamatyti joje tradicinių kiniškų beprasmybių, kurias vainikuoja dirbtiniai folijos perukai ir švytintys ragai. Pikti liežuviai po Klaipėdą neša gandus, kad miesto valdžia iškomandiravo kelis klerkus po visas įmanomas Lietuvos muges. Jie turėjo atrasti tikrus tautodailininkus ir jos pakviesti dalyvauti mugėje. Aš negaliu patikėti, kad taip buvo, nes jau gerus ketverius metus girdžiu „Jūros šventės“ direktorių pasakojant, kad tautodailės dirbinių mugės kokybės pakelti neleidžia netobuli viešųjų pirkimų įstatymai.
Visų klaipėdiečių vardu už gražią šventę noriu padėkoti Kultūros skyriaus vedėjai ir Socialinių reikalų departamento direktorei. Įsivaizduoju, kad šioms moterims buvo skaudu matyti linksmus klaipėdiečių veidus ir nematyti pačios šventės. Tai kažkas panaušaus į buvimą jaunąja savo pačios vestuvėse. Bet tokia yra tarnautojų dalia. Publikos pyktis kai nepavyksta ir neįvertinimas kai viskas gerai.
Europeada parodė, kad klaipėdiečiai sugeba vertinti kokybę. O kokybei pasiekti nereikia daug pinigų. Reikia tik daug ambicijos ir lašelio atsakingumo. Kaip tik tai, ko trūksta mūsų miestui jau gerus aštuonerius metus.Kai kurie politikuojantys verslininkai ragina visus klaipėdiečius susirinkti ir pasitarti ko reikia, kad kiekvieną savaitgalį Klaipėda būtų kaip per Europeadą. Nesuprantu kam reikia rinktis ir tuščiai kalbėti. Mums reikia elementariai kuo daugiau šurmulio ir kokybiškų renginių. O, kad tai įvyktų, reikia ambicingos miesto valdžios ir lašelio atsakomybės. Europeada parodė, kad jei labai nori, būtinai pavyksta.

.

Kadangi nuo pat ryto šiandien kalbėjau apie kultūrą – buvau pakviestas į Generalinę prokuratūrą atsakyti kai kurių klausimų dėl Vilniaus – Europos kultūros sostinės veiklos, pratęsiu šią temą ir šios dienos bloge.
  Tikras menininkas visada sugeba net įprastuose dalykuos ir reiškiniuose įžvelgti tai, ko nemato kiti, tiesą sakant, skirtingai tuos pačius dalykus matome ir vertiname daugelis mūsų, tik gal ne visada drįstame tai viešai pripažinti.
   Niujorke susipažinau su neaukšta smulkute kinų kilmės fotografe Do Do Jin Ming, kuri siekia savo nuotraukose vandenį paversti ugnimi. Prisirišusi virve, saulei leidžiantis, Do Do Jin Ming brisdavo į audringą jūrą ir bandydavo fotojuostoje užfiksuoti momentą, kai banga virsta liepsna. Ir tikrai audringos jūros banga,  atsimušusi į krantą ar uolą tampa panaši ugnies liepsną, kaip ir matyti nuotraukoje viršuje. Aišku, kad norint „pagauti“ tokį kadrą, tenka rizikuoti gyvybe, bet svarbiausia yra tai, kad kitaip nei visi ugnį ji pamatė vandens stichijoje, ir yra vertinama už savitą požiūrį bei šiuolaikinių technologijų ir senųjų fotografijos meistrų tradicijų dermę.
   O diskusijoms šiandien siūlau retorinius klausimus, kurie neduoda ramybės bandantiems įvertinti kultūros vertes. Kodėl Violetai Urmanavičiūtėi – Urmanai mokami dešimt ir daugiau kartų didesni honorarai nei, sakykim, Asmik Grigorian ? Kodėl maestro Richardo Muti už koncertą mokama keliasdešimt ar daugiau tūkstančių eurų, o maestro Gintarui Rinkevičiui porą dešimčių ar mažiau tūkstančių litų ?

.

Fotografijose - kultūros vertybės vilos 'Palangos Jūrapilis', kitaip vadinama 'Komoda, Meilės alėja 5, Palangoje išorė ir vidus. Už medžius ant istorinio pastato - bauda BNS 2009-07-28, 11:48, „Klaipėda" Palangoje už kultūros vertybės - XIX a. amžiaus vilos "Palangos Jūrapilis" (arba "Komoda") - nepriežiūrą bendrovės "Kurorto statyba" vadovui skirta 500 litų bauda. Paveldosaugininkų nuomone,

.

Nuotraukoje - beveik visų mobilaus ryšio operatorių grūstis ant vieno iš Jonavos daugiabučio. Žmogui 61 metai, šiandien atsiuntė prašydamas padėti, nes vienas nepajėgia nukrapštyti. Šio namo gyventojų niekas net nebandė klausti nuomonės, pastatė ir tiek. Norėčiau ten sukelti visus mob.ryšio kompanijų vadybininkus į tą namą porai mėnesių pagyventi. N.P.: Pagaliau politikai stojo žmonių pusėn.

.

“Verslo žiniose“ šiandien perskaičiau du straipsnius, tarsi pratęsiančius blogo temą apie grėsmę Vilniaus oro uostui tapti atsarginiu Baltijos valstybių taku. Pirmajame dienraščio puslapyje rašoma apie tai, jog Lietuvoje per daug oro uostų, todėl siūloma bent vieną, pvz.; Kauno, uždaryti, o kitame to paties dienraščio puslapyje skelbiama, kad „Siemens“ į  Vilniaus bei Kauno oro uostų atnaujinimą investuoja milijonus. Viena ranka oro uostus uždarinėjame, o kitą ištiesę prašome jiems investicijų ?
     Ar tai trumparegiškumas, ar įprasta lietuviška situacija, kai kairė ranka nežino, ką daro dešinė ?
Priminsiu, kad prie Susisiekimo ministerijos buvo suburta darbo grupė (dėl kurios sudėties ir joje dirbti turinčių asmenų profesionalumo šioje srityje turiu rimtų abejonių), kuri turėjo pateikti siūlymus kaip padidinti skrydžių į Lietuvą skaičių, kaip pasiekti, kad į mūsų šalį atskristų daugiau turistų, verslininkų ir pan. Darbo grupės pusės metų rezultatai turbūt geriausiai matomi Vilniaus oro uosto skrydžių lentoje. Ir, nesakyčiau, kad jie džiuginantys ar nuteikiantys optimistiškai. Kas konkrečiai padaryta, kad Vilnius ir Lietuva taptų patraukliu kelionės tikslu, kurį patogu pasiekti, kuris siūlo geras sąlygas skrydžių bendrovėms ir t.t.?
     Vietoj to atsiranda siūlymai uždarinėti oro uostus, kitaip tariant, siūlymai atsisakyti veiklos, vis dar kuriančios pridedamąją vertę. Kauno (Karmėlavos) oro uoste keleivių skaičius sparčiai augo, bent jau pradžioje, kai Vilniaus ir Kauno savivaldybės pagal dvimiesčio projekto planus sutarė skirti lėšų reklamai ir pritraukti pigių skrydžių bendroves. Ginčų dėl to būta, bet buvo nuspręsta gan greita, todėl ir rezultatai buvo akivaizdūs. Vien per pusantrų metų tuomet keleivių srautai išaugo beveik keturis kartus, bet tai įvyko todėl, jog buvo dirbama, o brangiai reklamai skirtos lėšos atsipirko keleriopai.  
     Dvi šios dienos informacijos ta pačia tema tik patvirtina, jog strategijos dėl Lietuvos oro uostų plėtros, planų, kaip padidinti skrydžių skaičių, nėra, tėra pavieniai pareiškimai ir spėliojimai. Skraidysime per Rygą ir iš Rygos ?

.