Nuotraukoje - 1939 09 01 d., auštant 4 val.48 minutės vokiečių kreiseris ‚Šlezvigas-Holšteinas' iš kelių šimtų metrų atstumo atidengė ugnį į lenkų įtvirtinimus ‚Vesterplatę', taip pradėdamas Antrąjį pasaulinį karą N.P.: Prieš 70 metų prasidėjo karas. Lenkija jau tuoj surinks visas II pasaulinio karo aukų pavardes, o kada mes padarysime tą patį? II pasauliniame kare žuvo beveik 6 mln. Lenkijos

.

.

Tūkstančiais žodžių nenuveiksi tiek, kiek vienu geru darbu.

H. Ibsenas

.

Pirmadienio naujienų sraute pastebėjo žinią, kuri ir nudžiugino, ir įskaudino - Estijos sostinė Talinas įvardintas kaip vienas iš septynių intelektualiausių pasaulio miestų. Gal ir galėtume save nuraminti, teigdami, jog tai eilinė estų savireklamos akcija, tačiau intelektualiausių pasaulio miestų reitingus nustatantis
„Intelligent Community Forum“ yra ne pirmus metus veikianti organizacija, kurios tikslai yra aukštųjų technologijų plėtra ir populiarinimas bei skatinimas bendruomenių, sugebėjusių įveikti XXI – o amžiaus iššūkius ir padėjusių piliečiams bei verslui prisitaikyti prie naujų ekonomikos tendencijų (http://www.intelligentcommunity.org/index.php?src=gendocs&ref=Top7_2009).
   Talinas tarp septynių intelektualiausių pasaulio miestų patenka jau trečią kartą ir yra vienintelis, atstovaujantis besivystančias, t.y., ekonomiškai silpnesnes šalis. Kiti intelektualiausių septynetuko miestai yra iš JAV, Kanados, Prancūzijos bei Švedijos sostinė Stokholmas. Ir Talinas šioje garbingoje draugijoje atsidūrė ne tik todėl kad, kaip  trumpai rašo mūsų žiniasklaida „ jame nustatyti 700 priėjimo taškų prie WiFi, taip pat daugiausia naudojama elektroninių leidimų“, o todėl kad kūrybiškai panaudoja žmonių galimybes bei lėšas. Ne tik todėl, kad mieste įdiegti elektroniniai bilietai, bet todėl, kad Taline sėkmingai veikia net septyni aukštųjų technologijų parkai ir patvirtinta miesto penkerių metų inovacijų strategija. 
    Aišku, kad  „Intelligent Community Forum“  vertintojai pastebi, jog Estija, kaip ir kitos regiono šalys išgyvena ekonomikos nuosmukį, ir Talinui bus sunku išsilaikyti intelektualiausių miestų reitingų viršūnėje.
Tačiau šiemet jis ten yra, kodėl ten nėra Lietuvos ir Vilniaus su mūsų lazerinių technologijų genijais, biotechnologijų lyderiais ir net raketų kūrėjais ?
      Todėl džiaugiuosi dėl estų, o skaudu, kad pasiskelbę drąsia šalimi, mes taip ir neišdrįstame drąsiai pasireklamuoti ar priimti drąsius sprendimus, kurie mus atvestų į lyderiu gretas

.

nuoširdžiai sveikinu Jus Rugsėjo 1-osios, Mokslo ir žinių dienos, proga. Noriu pasveikint kiekvieną pirmoką, kuriam šie mokslo metai – naujo patyrimo šventė ir palinkėt sėkmės visiems sugrįžusiems į klases ir auditorijas.

.

Sprendžiant iš kai kurios užsienio žiniasklaidos, Lietuva jos nepažįstantiems ir tolėliau nuo jos gyvenantiems žmonėms turėtų atrodyti ganėtinai paslaptinga šalis, prikimšta slaptų CŽV kalėjimų, neaiškių ginklų ir kitokių įdomių dalykų. Ypač po „ABC News“ išplatintos informacijos, esą Lietuvoje iki 2005 metų veikė slaptas CŽV kalėjimas.

Rašo S.Jokūbaitis straipsnyje: CŽV kalėjimas: mitas ar sąmoninga provokacija? (103) (www.delfi.lt; Stasys Jokūbaitis, „Valstiečių laikraštis“ 2009 rugpjūčio mėn. 29 d. 12:08).

Tuo tarpu A.Paulauskas: Lietuvoje CŽV kalėjimo tikrai nebuvo (1) 2009-08-21

Lietuvoje CŽV kalėjimo tikrai nebuvo, nes tokio sprendimo jokia žinyba negalėjo priimti be aukščiausių valdžios institucijų žinios.

Aš tuo metu ėjau Seimo Pirmininko, vėliau laikinojo Prezidento pareigas, todėl atsakingai pareiškiu, kad Lietuvoje kalėjimo teroristams nebuvo ir negalėjo būti.

Manau, kad tokio dirbtinio skandalo sukėlimas yra dar vienas bandymas nukreipti dėmesį nuo valdžios nesugebėjimo suvaldyti valstybę.

.

Koks realus šalies BVP smukimas per pirmuosius du ketvirčius? Pirmasis šalies BVP įvertis, skelbtas Statistikos departamento, buvo 22,4 procento. Po keletos savaičių skaičius kiek keitėsi ir buvo paskelbta, jog šalies ekonomika susitraukė 20,2 procento. Šią savaitę, besilankant Lietuvos Energijoje, išgirdau skaičių, kuris mano manymu, galėtų būti gana
artimas tikrovei - šalies BVP kritimas siekia 14-15 procentus.

Paklausite, iš kur tie stebuklingi skaičiai? Energetikai atsako labai paprastai- BVP dinamiką galima apytiksliai nustatyti remiantis bendru akumuliuotos šalies elektros energijos suvartojimu. Tai yra, imamas minėtas elektros energijos suvartojimo kritimas, prie jo pridedami 5 procentai ir keletas procentų dėl pridėtinės vertės kritimo sumažėjus produkcijos kainai. Taigi Lietuvos atveju skaičiavimas būtų toks - bendras akumuliuotas šalies elektros energijos suvartojimo kritimas per šiuos metus siekia 8 procentus, prie jų pridedame 5 procentus ir pridėtinės vertės kritimą dėl eksportuotos ar šalies viduje parduotos produkcijos kainos sumažėjimo ir gauname tuos stebuklinguosius 14-15 procentų.

Ekonominėje teorijoje teigiama, kad energijos suvartojimo rodiklis yra laikomas lyderiaujančiu rodikliu (leading indicator), nusakančiu šalies BVP būklę, o aukščiau minėti 5 procentai yra stabili konstanta, kurią reikia atimti iš elektros energijos suvartojimo. Anot šalies energetikų tai patvirtina ir ilgalaikė suvartotos elektros energijos bei šalies BVP tarpusavio priklausomybės dinamika. 2000 metais prašvilpusios Rusijos krizės atgarsiai Lietuvoje taip pat akivaizdziai patvirtino šią teoriją. Taigi, remiantis šia praktika, galima teigti, jog Statistikos departamento skelbtą 20,2 procento BVP smukimą didele dalimi nulėmė gana ryškus šešėlinės ekonomikos suklestėjimas. Jei prie energetikų pateikiamo 14-15 procentų realaus BVP kritimo pridedame 5-6 procentus šešėlinės ekonomikos pieaugio, kaip tik ir gauname Statistikos departamento apskaitytą BVP smukimą.

Jau ausyse skamba argumentai apie mokesčių pakėlimą, negerėjančias verslo sąlygas ir pan. Išskyrus padarytas ir vėliau ištaisytas klaidas apmokestinant smulkų verslą, mokesčių pertvarka verslui naštos nepadidino. PVM yra vartojimo mokestis, kurį sumoka galutinis vartotojas, o apie pelną šiandien dauguma įmonių gali tik pasvajoti. Bet kuriuo atveju esu už kuo skubesnį šio mokesčio grąžinimą į tą lygį, kuriame jis buvo iki mokesčių pertvarkos. O dėl verslo sąlygų gerinimo, tai norėčiau pažymėti, jog nesivarginant panagrinėti skatinimo plano (viešai prieinamas Ūkio ministerijos tinklapyje), o tik žiūrint į dangų ir nuolat kartojant mantrą apie tai, kad jos negerėja, to gerėjimo ir negali pamatyti.

Finansų ministerija yra sudariusi visas sąlygas atidėti mokesčių mokėjimą neišgalinčiam šiuo metu to padaryti verslui. Eksportuojančioms įmonėms sudarytas žalias koridorius atsiimti PVM per 3 dienas. Atleisti nuo delspinigių visi, kam valstybė yra skolinga, įskaitant ir savivaldos skolas. Neatimamos licenzijos prekiauti alkoholiu, turint mokestinius įsiskolinimus ir tt.

Kita vertus, verslas taip pat turi būti bendruomeniškas ir socialiai atsakingas. Be to, mokesčių nemokėjimas tiesiogiai įtakoja biudžeto surinkimą. Nesurenkant mokesčių biudžetas neišvengiamai karpomas, mažinamos valstybės investicijos, mažėja parama tam pačiam verslui, krenta pasitikėjimas ateitimi ir tuomet sumokame visi jau dvigubai.

Santūriam optimizmui vietos taip pat jau yra, nes netgi plečiantis šešėlinei ekonomikai, antrąjį ketvirtį, palyginus su pirmuoju, Lietuvos ekonomika augo 1,8 procento. Dauguma pasitikėjimo indeksų taip pat kopia aukštyn.Taigi nebegąsdinkime vieni kitų, o judėkime į priekį.

.

 Savaitgaliui siūlau kai kurių lietuvių labai mėgiamą užsiėmimą – paskaičiuoti svetimus pinigus. Savaitraštis „The Economist“  paskaičiavo ir pateikė palyginimus, kiek mokesčių sumoka 100 tūkstančių dolerių per metus uždirbantys asmenys įvairiose šalyse. Štai švedai, sumoka 37, 5 procentų pajamų mokesčių, tačiau pridėjus ir socialinio draudimo mokesčius, paaiškėja, kad dar mažiau namo parneša tiek pat uždirbantys žmonės Slovėnijoje, Indijoje ir Italijoje. Slovėnijos Vyriausybė iš  100 tūkstančių dolerių per metus uždirbančių (įdomu, ar tokių ten tikrai daug) išskaičiuoja apie  55 procentus.
„The Economist“  rašo, jog Prancūzijoje nustatytas 22 socialinio draudimo mokestis yra gan didelis, bet bendri mokesčiai gerai uždirbantiems prancūzams nėra dideli, ir siekia  36 procentus.
  Žemiau pateikiamoje lentelėje matome bendrą mokesčių dydį skirtingose šalyse ir galime palyginti kaip atrodome patys. Aišku, nepamirškime, kad čia lyginami mokesčiai nuo didesnių nei vidutinės pajamos, ir Lietuvoje 100 tūkstančių dolerių per metus uždirbančius turbūt skaičiuojame ne tūkstančiais.

.

Jau geri metai Klaipėdos miesto savivaldybėje verda tokio pačio seklumo aistros, kaip ir pigiame Lotynų amerikos seriale. Vietoje pokalbių apie miesto ateitį, reikalingus sprendimus, tarybos nariai vienas kitą daužo “vokeliais”. Šitas „skandalas“nenaudingas niekam. Tai miesto politinės sistemos gaisras, kurį reikia, o ne prie jo šildytis rankas, įsivaizduojant apie menamai kylančius populiarumo reitingus. Miesto taryba bandė gesinti šį gaisrą, solidariai susimažindama išmokas, tačiau tuoj pat į ugnį įpylė benzino, kai nusiėmė pabaudą už posėdžių nalankymą.
Niekaip nėra suprantama, kodėl miesto meras R.Tarškevičius neparodo lyderystės ir toms nesąmonėms leidžia toliau tęstis. Tiek asmeniškai jam, tiek daugumai valdančiosios koalicijos narių, siūliau logišką, paprastą ir efektyvų problemų sprendimą. Buvau net gi parengęs tuo klausimu tarybos sprendimo juodraštį, kurį reikėjo tik truputį pašlifuoti ir suderinti.
Mano siūlomas sprendimų projektas rėmėsi keturiomis tiesomis, kurios puikiai pažaboja tarybos narių norus piktnaudžiauti mokesčių mokėtojų sąskaita. Pirmiausia reikia sutikti, kad išmokos už kanceliarines prekes ir kitas tarybos veiklos išlaidas yra ne tarybos narių, o miestiečių pinigai ir juos reikia leisti taupiai. Ir būtinai reikia už tas lėšas atsiskaityti.
Klaipėdiečiai taip pat turėtų suprasti, kad tarybos nariai už darbą savivaldybės taryboje negauna užmokesčio, tačiau patiria tam tikras išlaidas. Jei už darbą nėra atlyginima, nėra labai protinga ir moralu reikalauti tarybos nariui už šitą veiklą dar ir primokėti iš savo kišenės. Dera prisiminti ir tai, kad išlaidų kompensavimas leidžia mažiau turtingiems žmonėms taip pat dalyvauti miesto tarybos darbe. Kitaip miesto taryba bus turtingų žmonių klubas, o tai nebūtų labai gerai.
Reikia nepamiršti ir neperlenkti išlaidų kontroliavimo lazdos. Kokia nauda bus mokesčių mokėtojams, jei kontroliuodami išlaidų teisėtumą, mes išleisime daugiau klaipėdiečių pinigų? Mano parengtame sprendime buvo siūloma tarybos nariams pildyti išlaidų lenteles ir kartą per ketvirtį jas, kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais, pristatyti savivaldybei. Padarytas išlaidas paprasčiausiai paviešinti, paliekant tautos išrinktiesiems apie išlaidų pagrįstumą teisintis rinkėjams ir žiniasklaidai.
Taip pat ko skubiau būtina vėl grąžinti finansines sankcijas už posėdžių nelankymą. Žinoma galima teisintis, kad tarybos narys gali negalėti nueiti į posėdį, tačiau po to sąžiningai atplušėti susitikimuose su rinkėjais. Šitas pasiteisinimas gal ir būtų logiškas, tačiau būtent tarybos ir komitetų posėdžiai yra pagriendinė tarybos nario veiklos forma ir sunkiai įsivaizduoju kokia bendruomenei būtų nauda ir po miestą lakstančio tarybos nario, kuris po to „pamiršta“ rinkėjų rūpesčius ginti ir dėl jų kovoti posėdžių salėje.
Jau šita daugiau nei metus trunkanti žemo lygio muilo opera man yra nesuprantama, o jos pagrindinių „režisierių“ veikla netgi nusikalstama. Kaip reikia kolegoms tarybos nariams nemylėti savo gimtojo miesto, kad leisti miesto tarybai skaldytis tokio žemo lygio psiaudodiskusijomis.

.