Rugsėjis, 2009

Naglis Puteikis:

Prabangiais automobiliais naikina pasitikėjimą

Rugsėjis 30, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.

Ryčio Daukanto karikatūrų blogas - 'Seimūnai - išlaidūnai', publikuojama autoriui leidus. N.P.: Prasidėjus krizei valdžia turėjo pademonstruoti solidarumą su piliečiais, bet nepademonstravo, tuo eilinį kartą nuvildama rinkėjus. Ačiū Dievui, atsirado I.Degutienė, kuri elgiasi priešingai ir nusipelno mano ir tikiuosi kitų žmonių simpatijų. Apie visa tai labai gerai rašo K.Petrauskis – pasirašyčiau

Naglis Puteikis:

Miestiečių krantinėmis naudojasi nesąžiningi verslininkai

Rugsėjis 30, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.

Fotografijoje - istoriniai laivai Pilies uostelį puošė per didžiąją regatą - čia lankėsi 1000 ekspedicija ‚Bėki, laivuži, maružėlėmis', kurioje dalyvavo visi 5 Lietuvos kurėnai ir 3 venterinės valtys. N.P.: krantinės – miesto, jų remontas – iš mokesčių mokėtojų pinigų, o visą naudą sugaudo nesąžiningi verslininkai. Tuo tarpu viešas interesas yra pamirštas, todėl miesto centre nėra istorinių

Radvilė Morkūnaitė:

Viena iš pagrindinių temų ENVI posėdyje – situacija dėl pasirengimo H1N1 gripo prevencijai ES šalyse narėse

Rugsėjis 30, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.

Šiandien vykusiame Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete bene daugiausiai dėmesio skirta visuomenės informavimui apie gripo H1N1 (Meksikietiškojo) pavojų, taip pat pasikeista nuomonėmis apie situaciją dėl šio gripo ir jo prevencijos vastybėse narėse.

Atkreiptas dėmesys, kad žmonės turi būti geriau informuojami apie H1N1 gripo pavojus ir kaip jų išvengti. Aptardami gripo prevencijos klausimą su Sveikatos komisare Androulla Vassiliou, Europos Parlamento nariai kvietė aptarti ir vakcinos saugos klausimą, kadangi su H1N1 vakcina klinikinių tyrimų atlikta nedaug. Tačiau, Europos vaistų agentūros vykdomasis direktorius T. Lönngren patikino, kad šalutinių poveikių rizika yra minimali.

Taip pat EP nariai pabrėžė, kad turėtų būti aiškiau komunikuojama visuomenei, kaip šis H1N1 gripas skiriasi nuo sezoninio gripo. Skatinta pateikti žmonėms daugiau informacijos, kaip elgtis važiuojant visuomeniniu transportu, ar saugu sveikintis spaudžiant rankas, prašyta aiškiai įvardinti, kokios visuomenės grupės turėtų būti skiepijamos ir pan.

Komisarės Vassiliou teigimu, Komisija informuoja ir koordinuoja, bet ES valstybės narės turi priimti sprendimus dėl prioritetinių skiepijimo grupių.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse informacija tiek apie sezoninį gripą, tiek apie H1N1 kol kas pateikiama fragmentiškai. Tad atsižvelgdama į komiteto narių susirūpinimą ir informacijos, pateikiamos Lietuvos gyventojams stoką, rugsėjo 9 dieną, kreipiausi į LR Sveikatos ministeriją kviesdama informuoti apie Lietuvos pasirengimą sezoninio ir A tipo gripo viruso (H1N1) prevencijai. Tikiuosi, kad nebus delsiama pateikti šią informaciją.

Nors posėdyje buvo nuomonių, jog keliamas bereikalingas sąmyšis, nes mirties atvejų pasitaiko ir užsikrėtus sezoniniu gripu, tačiau atkreiptas dėmesys, kad niekas nežino ir negali būti tikras, kaip naujasis gripo virusas gali vystytis. Nuogąstauta, kad jei šią žiemą būtų pasiektas pandemijos lygis, pastangos aiškintis ir reaguoti gali būti pavėluotos. Todel Komisarė Androulla Vassiliou paragino nacionalinių valstybių Sveikatos ministrus būti budriais ir deramai pasiruošti.

Artūras Zuokas:

Pasikartojanti istorija, arba direktoriai - pėstininkai politinių šachmatų lentoje

Rugsėjis 29, 2009. Priklauso LLS, LiCS, Seimo nariai.

Valstybės paslaptis saugoti turintis Valstybės saugumo departamentas (VSD) vėl tampa viešų diskusijų ir politinių dvikovų objektu. Kaip ir prieš dvejus su puse metų. Tuomet čia rašiau:
„Valstybei pernelyg didelė prabanga sugaišti pusmetį, derantis dėl to, kas turėtų vadovauti institucijai, kuri turėtų dirbti labai atsakingai, bet tikrai ne taip viešai, kad kiekvienas draugas ar priešas žinotų visas jos veiklos smulkmenas“
http://www.zuokas.lt/2007/04/26/vienas_zmogus_suardytos_sistemos_neisgelbes/
Turiu įtarimo, kad kai kuriu valstybės pareigūnų istorijos lyg ir kartojasi – po dvejų su puse metų Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus poste Povilas Malakauskas buvo paskirtas VSD direktoriumi. Gali būti, kad vėlgi po dvejų su puse metų šio posto ir neteks, o tai gali lemti tie, kurie prieš tuos pačius dvejus su puse metų jį rėmė.
   Vėlgi savo bloge rašiau, kad VSD „Direktoriai - pėstininkai politikos šachmatų lentoje“. Plačiau
http://www.zuokas.lt/2007/06/01/direktoriai_pestininkai_politikos_sachmatu_lentoje/
    Tuomet abejojau, ar tikslinga VSD vadovu skirti žmogų, turinti gan aiškių politinių simpatijų, bet tuomet dar nenumanėme, kad po dvejų su puse metų tos simpatijos jo kaip tik ir neišgelbės.
    Aišku, būtų blogiausia, jei kalbos apie būtinas reformas VSD vėl baigtųsi tik žinybos vadovo pakeitimu, kaip ir prieš dvejus su puse metų. Todėl ir klausimas išlieka tas pats: ar to užteks, kad VSD nuo šiol tikrai dirbtų efektyviai ?

Radvilė Morkūnaitė:

Įsibėgėja nauja, rudeniškai kupina darbų savaitė

Rugsėjis 28, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.

vėjai

Beveik savaitę leidau Lietuvoje, lankydama įvairius miestus ir miestelius, tačiau jau šįryt vėl išvykstu į Briuselį. Laukia susitikimai ir diskusijos su kolegomis, komitetų ir delegacijų posėdžiai su daugybe aktualių klausimų.

Plenarinis posėdis prasidės vėliau – kitą savaitę, spalio 7 dieną, bet prieš tai Europos Parlamento nariai susitiks pasikeitimui nuomonėmis ir darbui frakcijose bei komitetuose.

Pagrindinėmis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, kuriame dirbu, temomis šios sesijos metu bus klimato kaita ir „farmacijos paketas“.

Pasaulinei klimato kaitos konferencijai Kopenhagoje besirengiantys europarlamentarai po diskusijų komitete ruošiasi priimti rezoliuciją dėl Europos Parlamento pozicijos pasaulinio susitarimo atžvilgiu.

Taip pat daug dėmesio ketinama skirti pasiūlymams dėl farmacijos sektoriaus reformos, apimsiančios informaciją apie vaistus, vaistų priežiūros ir kovos su jų falsifikavimu taisykles. Kiti svarbūs europarlamentarų laukiantys klausimai – biocidiniai produktai, organų transplantacija, elektros įrangos atliekos.

Po susitikimo su EPP frakcijos kolegomis ir posėdžio Aplinkos komitete, ketvirtadienį jau leisiu biure Vilniuje: čia veikla įsibėgėja, sulaukiu vis daugiau paklausimų, prašymų padėti išspręsti vienokias ar kitokias keblias situacijas.

Penktadienį ketinu dalyvauti LRS vyksiančiame Europos reikalų komiteto posėdyje, kuriame ketinama aptarti parlamentinio pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos veiksmų planas: Lietuvos požiūris“ projektą. Džiaugiuosi, kad šios temos aktualumas auga ne tik Baltijos regiono valstybėse, bet ir Europos Parlamente, nes Baltijos jūros regionas yra neabejotinai unikalus. Ne tik dėl savo galimybių, bet ir dėl rimtų iššūkių, kuriuos būtina spręsti visoms ES valstybėms kartu. Man pačiai pirmiausia aktualios regiono ekosistemos problemos ir galimybės ieškoti sprendimų šioje srityje.

Spalio 1-2 dienomis oficialiam vizitui į Lietuvą žada atvykti ir Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas, taip pat nekantriai laukiama ir šį penktadienį Airijoje įvyksiančio antrojo referendumo rezultatų dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.

Žodžiu, įsibėgėja dar viena rudeniška, bet gyva, kupina įvykių savaitė.

(M. Mikulėno nuotrauka)

Dainius Kreivys:

Viską lemiantys lūkesčiai

Rugsėjis 28, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.

Šiandien ką tik grįžusio iš JAV kaimyno pasiteiravau, ar labai jaučiasi krizė valstojose. Atsakymas buvo kiek netikėtas: „Žinok, su krize tiesiogiai susidurti neteko. Verslas, be abejo, ją jaučia, tačiau pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse šią temą paprasčiausiai stengiamasi šiek tiek palikti nuošalyje.

Santūri reakcija į padėtį krizės metu yra reikalinga kaip oras. Bet kuris ekonomikos ar vadybos studentas net nemirktelėjęs atsakys, kad darbo vietų išlaikymą ir kūrimą, vartojimą lemia lūkesčiai, tačiau šiandien Lietuvoje niekuo daugiau neužsiimame, kaip tu lūkesčių bloginimu. Atsakysite - objektyvi tikrovė. Vis gi ne: štai, eksporto ir pramonės rodikliai jau penktas mėnuo iš eilės rodo augimą.

Eksportas šiandien sudaro jau, ko gero, 70% mūsų ekonomikos (BVP), taigi panikai vietos kaip ir neturėtų būti. Einamoji sąskaita iš gilaus deficito tapo proficitine. Proficitas vis didėja dėl vis mažėjančio vidaus vartojimo. Vėl girdžiu priekaištą – štai, pakėlėte PVM, ir niekas nieko nebeperka. Ir vėl netiesa. PVM padidinimas kainoms įtakos praktiškai neturėjo, infliacija nuosekliai mažėja, kai kuriais mėnesiais netgi virsdama defliacija.

Taigi ar ne laikas žodį „krizė“ su visais jos aprašymais ir spalvomis išmesti iš mūsų leksikono, nes priešingu atveju labai greitai eksportas sudarys ne 70%, o visą 100% mūsų ekonomikos prieaugio (BVP).

Aš suprantu, kad mes visi esame pavargę, esame pikti, tačiau negatyvi informaciją ir tamsiomis spalvomis nupiešta tikrovė ekonominius lūkesčius baigia prispausti visai prie žemės. Atitinkamai įmonės mažiau lėšų skiria rinkodarai, žiniasklaidos pajamos mažėja, o visi tampa dar labiau pikti.

Gal pabandykime kartu kažką pakeisti!

Antanas Nedzinskas:

Savivaldos rinkimams artėjant…

Rugsėjis 28, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TPP.

Praėjo devyni mėnesiai nuo darbo Seime pradžios. Atėjo toks metas, kai jau galiu palyginti valdžią, kurią matydavau iš šalies, ir valdžią, kurioje esu pats. Teko atlaikyti nuolatinį žiniasklaidos spaudimą, stresą darbe, įtraukiančius politikos sūkurius, spendžiamus spąstus. Stengiausi neatitolti nuo Alytaus krašto, žmonių, pasitikėjusių manimi. Bijojau, kad užburtas privilegijų ir pats tapsiu „tokiu pačiu“. Sužinojau, jog Merai savivaldybėse aukštesni už politikus iš Vilniaus. Šią taisyklę patvirtino ir „Dzūkijos TV“ atidarymas. Tačiau pasirinkęs politiko darbą nesigailiu, kad ir koks jis geras, ar blogas būtų.

Nors nei vienerių metų nesu politikoje, tačiau matymas prasiplėtė kardinaliai. Valstybės valdymo sistema - kaip horizontas, kurio visų kraštų užmatyti fiziškai neįmanoma. Stebiu ir tai, kas vyksta Alytaus krašte ir matau tai, ko neturėtų būti. Ne tik matau, bet ir girdžiu. Po padėjėjos pokalbio telefonu su savivaldybės klerku, jai nupirkau diktofoną, kad kitą kartą įrašytų tai, ko neturėtų girdėti niekas. Kartais sulaukiu gyventojų, kurie atsiųsti kitų valdininkų. Ne tik gyventojų – ir žurnalistų.

Stebint Alytaus žiniasklaidą – liūdnoka darosi. Nenoriu tapti blogas pranašas, ir norėčiau, kad šis nerimas būtų be pagrindo. Žiniasklaida turėtų būti laisva ir nepriklausoma. Tačiau mano nuomone, dabar jos turinys ir sklaida įtakojama. Prisidengiant krize, bibliotekose užsakytas tik vienas vietinis laikraštis. Aš niekaip negaliu pateisinti vieno laikraščio 2-jų egzempliorių užsakymą tam pačiam bibliotekos filialui. Kelioms bibliotekos „Alytaus naujienas“ užsakiau, tačiau visoms pagelbėti negaliu. O žurnalistai gali prikibti, kad Antanas Nedzinskas skaito visus penkis to pačio laikraščio egzempliorius vienu metu!

Manęs pyktis jau neapima, kai jaučiu beprasmį žurnalisto puolimą. Papraščiausiai gaila žmogaus, kuris turi peržengti savo moralę, vertybes ir turi elgtis taip, kaip liepia jo darbdavys. Valdžia užsisako informacinį plotą laikraštyje ir talpina informaciją apie veiklą. Taip yra suprantama ir gerai. Bet kartais mokesčių mokėtojų pinigai panaudojami vieno žmogaus šlovinimui ir išaukštinimui. Kur atitinkami kontrolieriai? Nerimą sukėlė ir tai, kad „Dzūkijos TV“ dirbs su savivaldybėmis artimai susiję žmonės. Ar tai suderinama su žurnalistų etikos kodeksu? Naujoje „Dzūkijos TV“ dirba žmonės, vienaip ar kitaip susiję su savivaldybe. Nenuostabu, kad jos atidarymo metu meras kalbėjo: „jei reiks, ir antenas padėsime pastatyti, kad tik daugiau žiūrovų matytų“.
Valdžios skverbimąsi į žiniasklaidą paaiškinti nesunku: artėja rinkimai į Savivaldybių tarybas.

Loreta Kudarienė:

Vėl iškilo pavojus Kauno raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei

Rugsėjis 27, 2009. Priklauso LLS, Seimo nariai, TSLKD.

Kauno m. tarybos narius , VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės (RKKL)vadovus ir darbuotojus suneramino žinia, kad Lietuvos sveikatos ministerijos parengtame projekte numatoma Kauno m.savivaldybės įsteigtą RKKL numatoma prijungti prie VŠ...

Artūras Zuokas:

Steigiama ,,Gera partija”

Rugsėjis 27, 2009. Priklauso LLS, LiCS, Seimo nariai.

Lietuvoje – 40 partijų (tiesa, trims vakar lyg ir susijungus, skaičius laikinai gal ir sumažėjo), tačiau nėra Geros partijos.
Todėl nusprendžiau įsteigti naują ,,Gerą partiją”. Būčiau ,,Geros partijos’’ pirmininku. Jau įsivaizduoju kaip žurnalistai mane žinių laidose pristatytų: ,,į jus, gerbiami žiūrovai kreipiasi ,,Geros partijos” pirmininkas“, arba ,,mūsų televizijos žurnalistai kalbina ,,Geros partijos“ pirmininką Artūrą…
,,Geros partijos” narius žurnalistai ir rinkėjai vadintų ,,geriečiais“. Aišku, šalia ,,Geros partijos” reikėtų būtinai įkurti ir ,,Blogą partiją”, nes kartais ir ,,geriečiai” prisidirbs. Žinote, dažnai aplinka kalta, ar tiesiog ,,gerietis”pasišiukšlins ,,blogiečio” paviliotas.
Toks nuodėmingas ,,gerietis“ būtų ištremtas į ,,Blogą partiją’, kaip skaistyklą perauklėjimui. Ir visuomenė būtų patenkinta, nes ,,Gera partija” greitai bei principingai reaguotų į prasižengėlius.
Rinkimuose abi partijos gautų daug rinkėjų balsų, nes Lietuvoje pilna ir gerų, ir blogų žmonių, rinktųsi kiekvienas pagal save. Todėl ,,Gera partija” ir ,,Bloga partija” po rinkimų sudarytų koaliciją. Tvirtą ir ilgalaikę, nes abi partijas būčiau įsteigęs aš pats. ,,Blogos partijos” nariai negalėtų pretenduoti į vadovaujančius postus, todėl dėl jų nebūtų ginčų. ,,Blogiečiai” pirmiausiai turėtų tapti „geriečiais“. Tiesa, blogis yra išradingesnis nei gėris, todėl „geriečiai“ turėtų būti labai budrūs.
Bet svarbiausia, ,,Geros” ir ,,Blogos” partijos koalicija vadovautų valstybei ilgai ir atsakingai. Visa Lietuva taptų Gera Gerų piliečių valstybė.
Registruokitės į ,,Gerą partiją” šiame bloge arba mano „facebook“ puslapyje.

P.s.:,, Blogos partijos” pirmininko vieta tebėra laisva. Siūlykite arba siūlykitės.

Artūras Zuokas:

Kokybiškos žiniasklaidos etalonas Lietuvoje

Rugsėjis 25, 2009. Priklauso LLS, LiCS, Seimo nariai.

Įdomioji ir geroji šios savaitės žinia - leidykla „Alma littera“ pristatė daugiau nei šimtmetį pasaulyje gyvuojantį žurnalą „National Geographic” lietuvių kalba. Pirksiu, skaitysiu ir kitiems rekomenduosiu. Tai aukščiausio lygio žiniasklaida – fantastiškos nuotraukos, nevienadienės ir puikiai parašytos istorijos bei išliekamoji vertė. Skaitykime ir mokykimės.
Džiaugiausi, kai kitas pripažintas pasaulyje žiniasklaidos leidinys „The Economist“ pernai pristatė metų apžvalgą lietuvių kalbą, labai džiaugiuosi, kad „National Geographic“ ketina tapti reguliariu leidiniu mūsų kalba. Tikiuosi, kad lietuviai pirks, kad skaitys, nes sunkmečiu kaip tik reikia leisti pinigus tik kokybiškai žiniasklaidai.
Manyčiau, kad tokius leidinius galėtų iš įvairių rėmimo fondų paremti ir valstybė, kaip tai daroma kitose šalyse. Sakykim, apmokėti vertėjų darbą ir taip ne tik padėti rizikingos šviečiamosios veiklos ėmusius verslininkus, bet ir norinčius tokią lektūrą skaityti skaitytojus.
Taigi, sveikinu „National Geographic“ Lietuvoje.