Socialinio draudimo valdybos direktorius paleido į gyvenimą frazę, kad Sodrai gali būti “kaput”. Negaliu nepasidalinti keletu pastebėjimų šia tema.

Trumpalaikiai veiksmai gelbėjant Sodrą ir pensijas

Dar prieš metus tas pats šiandien „kaput“ skelbiantis valdybos pirmininkas sakė, kad Sodra turi ieškoti išeičių ir siūlė jas besiformuojančiai naujajai koalicijai.

Tarp išeičių buvo įmokų didinimas, įmokų bazės plėtimas ir pervedimų į privačius pensijų fondus mažinimas. Deja, nebuvo išlaidų mažinimo. Nes tam neva reikėtų keisti įstatymus. Lyg kitoms priemonėms nereikėjo…

Išskyrus liberalus, kitiems tai akių tuomet, deja, nebadė. Mano išvada viena – jei šiais klausimais turime tabu, greit ateina ir kaput.

Tai turėtų pamokyti ir atvėsinti kai kuriuos šiandienos politikus. Deja, daug kas šiandien vis dar gyvena su tabu.

Kai kurie teigia, kad mažinti pensijų ir kitų socialinių išmokų negalima visai (taip teigia oponuojantys Vyriausybei iš kairės). Vyriausybės dauguma (visų pirma konservatoriai) mano, kad išmokų mažinimas, kuris siūlomas šiandien yra tai, kas įmanoma, ir daugiau išmokų mažinti nebegalima.

Abu požiūriai, bijau, gali priartinti minėtąjį kaput. Vienas greičiau, o kitas – lėčiau.

Norint išgelbėti Sodrą ir dabartinių pensininkų pensijas reikia su Sodros problemomis kovoti atsižvelgiant į tikrą realybę, o ne virtualią politinę realybę, kurios apraiškos šiandien gali tapti net svarbesnės priimant sprendimus.

Sodros ateitis ir būsimų pensijų gelbėjimas

Dar prieš metus (o kartais ir iki dabar) vis iškeliama mintis, kad kaupiamieji pensijų fondai – nepasiteisinęs eksperimentas.

Šalia ideologinių ir nelabai vykusių ekonominių argumentų pasitelkiama ir aritmetika: Sodros pensijos didėjo greitai, pensijų fonduose buvo visko - pakilimų ir nuosmukių.

Taip užmirštama, kad kaip tik Sodros sistema žmonijoje yra socialistinis eksperimentas. Be to, jis žlugęs nuo pat jo sumanymo.

Tai, kad per paskutinius ketverius metus Sodros pensijos išaugo beveik dvigubai, yra ne Sodros sėkmės iliustracija (o būtent taip buvo bandoma pateikti). Atvirkščiai – tai Sodros neadekvatumo iliustracija.

Vertėtų neužmiršti, kad Sodros sistema yra nuosavybę nusavinanti, bet jos nesukurianti. Vienintelė nuosavybė, kurią turi Sodros išmokų gavėjai – tai teisę į dar neuždirbtas įmokų mokėtojų pajamas. Jokios kitos nuosavybės de facto nėra ir niekada nebuvo.

Norint spręsti aprūpinimo senatvėje problemas ilgalaikėje perspektyvoje reikia ne gelbėti Sodrą, o galvoti kaip ją „išmontuoti“. Yra du tikrieji keliai sąžiningai ir teisingai pasiekti saugios ir turtingos senatvės tikslą.

Pirmasis – tai kaupimas savo senatvei. Galima kaupti asmeniškai, galima instituciškai – per pensijų fondus. Dabartinės Sodros įmokos, jei jos būtų kaupiamos, kiekvienam iš mūsų užtikrintų ko gero kelis kartus turtingesnę pensiją nei dabartinė gaunu-pravalgau Sodros sistema.

Čilėje ši reforma padaryta prieš 28 metus. Lietuvoje pirmieji žingsneliai privačių pensijų link, deja, pristabdyti ir suspenduoti.

Ne mažiau svarbus sisteminis būdas senatvės problemoms spręsti – tai tikrasis kartų solidarumas. Jis pasireikšti gali ne valstybėje, o šeimoje.

Šiandien jei išauginai gerus, protingus, darbščius, teisingus ir atsakingus vaikus, tai jie savo mokesčiais išlaikys visus. Įskaitant tuos, kurie nepasistengė savo vaikų išauklėti tinkamai. Paremti savo tėvus galimybių, atitinkamai, lieka mažiau.

Be abejo, niekas nenori priklausyti nuo kitų žmonių, net jei tai tavo vaikai. Tačiau tai ir yra didysis paradoksas, nes šiandien visi pagyvenę žmonės yra priversti priklausyti nuo darbingo amžiaus žmonių. Pastarieji gi nesijaučia skolingi. Nepakeitus Sodros, tas pats bus ir pasikeitus kartoms.

Norint išbristi iš šios ir ekonomiškai, ir psichologiškai nestabilios situacijos turime turėti ir realizuoti planą kaip Sodros sistemą ilgainiui pakeisti privačiu kaupimu ir kartų solidarumu šeimose.

P.S. Šiandien neretai diskutuojama apie Sodros pensijų mažinimo konstitucinius aspektus. Nenoriu šios diskusijos supaprastinti, tačiau tik trumpai atkreipsiu dėmesį į keletą dalykų.

Pirma, Konstitucinis teismas teisę į Sodros pensiją, o ne konkretų pensijos dydį yra pripažinęs nuosavybe.

(Šiuokart paliksiu nuošalėje teorinius ginčus, kad netgi šis nutarimas yra gana keistas, nes pagal savo sandarą Sodros pensija daugų daugiausiai galėtų būti laikoma prievolinės teisės, o ne nuosavybės teisės dalimi).

Antra, Konstitucinis teismas aiškiai pasakė, kad esant sunkiai valstybės ekonominei padėčiai pensijas mažinti galima, jei išlaikomas proporcingumo kriterijus.

Rodyk draugams

.

Ukmergės rajono Lyduokių kaimo nedidelė bendruomenė susibūrė ir pastatė paminklą savo krašto drožėjams, savo krašto menininkams. O stovi tas paminklas privačiame žinomo vietos menininko Anatolijaus Stiško sklype (nuotrauka viršuje) .
  Prieš savaitę viešėjau pas dailininką, mat jis ieško kaip prasmingai Lietuvai padovanoti jos tūkstantmečio proga nutapytą paveikslą, kurį matote šios dienos temos iliustracijoje.
  Įdomus žmogus tas Lyduokių menininkas, ne Lietuvoje gimęs, bet Lietuvą įsimylėjęs, ir visuose jo paveiksluose meilė švyti, o tapo jis tai, ką mato per savo šimtametės trobelės langus – peizažus ir vietos žmones.
  Gražiai kalbėjomės, o po tokių pokalbių lieka geras jausmas, jog yra žmonių, darančių tai, kas jiems patinka ir darančių tai su begaline meile.

.

Vėlyvo rudens darganos net ir į didžiausių optimistų širdis atneša mintis apie būties trapumą, vis dažniau mintimis nuskriejame pas išėjusiuosius į Amžinybę. Vėlinės. Ramybė. Ir ilgesys – kaip niekad stipriai ilgimės tų, kurių nebetekome, tų, kuriuos mylėjome – brangių, mielų, artimų žmonių, kurie baigę žemiškąją kelionę liko mūsų širdyse.

.

4 hektarai miesto žemės liks miestui.

Princinga daugumos Tėvynės sąjungos frakcijos narių laikysena padėjo priimti teisingą sprendimą Klaipėdos miesto II vandenvietės uždarymo klausimu. Frakcijos žiniose Nr. 2 buvo minima, kad TS frakcija balandžio mėnesį pareikalavo detaliau pagrįsti vandens poreikį Klaipėdoje.

AB "Klaipėdos vanduo" vadovybė pateikė galimybių studiją, kurią išsistudijavęs frakcijos seniūnas, inžinierius Marius Usonis, konstatavo, kad poreikio išlaikyti II vandenvietę iš tikrųjų nėra.

Tėvynės sąjunga eidama į savivaldybių rinkimus buvo pasižadėjusi užtikrinti žemiausias komunalinių paslaugų kainas Lietuvoje, o to neįmanoma pasiekti, neleidžiant įmonei efektyviai organizuoti vandens tiekimo proceso. Kita vertus visuomenė pagrįstai galėjo baimintis, kad vandenvietė bus uždaroma tik dėl Ryšininkų gatvėje esančio 4 ha. žemės sklypo. Frakcija primygtinai reikalavo, kad AB "Klaipėdos vanduo" negalėtų parduoti ar kitaip perleisti šioje teritorijoje esančio nekilnojamo turto. Kai reikiami pakeitimai buvo užtikrinti frakcijos nariai K.Gabšys, P.V.Mickus, E.Odebrecht, M.Usonis balsavo už šį sprendimo projektą.

Uždarius II vandenvietę, AB"Klaipėdos vanduo" galės sutaupyti maždaug 100 tūks litų. Taryba pasiliko galimybę, vandenvietės teritoriją perimti savo žinion ir naudoti miestiečių poreikiams patenkinti.

.

Tautos prisikėlimo partijos frakcijos griūtis išklibino permainų koalicijos pamatus. Siekdama juos sucementuoti, TS-LKD frakcija pasirašė tarpfrakcijinę sutartį su Laimonto Diniaus vadovaujama frakcija, dabar pasivadinusia „Viena Lietuva“. Tai buvo tik kosmetinis remontas griūvančiam pastatui, kuris prieš biudžetą pradėjo grėsmingai drebėti. Tik per plauką nuo vyriausybės šventyklos kolonos nenukrito Švietimo ir mokslo ministro statula.
Po drebėjimo, Vyriausybės vadovas nepaklususius savo partijos narius kvietėsi ant „kilimėlio“ ir tuo pačiu metu pasirašinėjo nacionalinį susitarimą, lietuviškai kalbant – paliaubų sutartį su profsąjungomis. Bandydamas sutvirtinti apibyrėjusią koaliciją bendradarbiauti pakvietė Darbo partiją. Šiuo atveju darbiečiai iš karto pasinaudojo suteikta viešųjų ryšių akcija ir pateikė savo „Lietuvos gelbėjimo“ pasiūlymus – reikalavimus. Tačiau naujieji kažkur skraidantys herojai persūdė. Pastaruosius sukritikavo ekspertai, pareiškę, kad įgyvendinus jų pasiūlymus, šalelė nesikankintų – užtektų poros mėnesių.
Pasukus laiką į priekį, per dūmus akyse matome, jog darbiečiai lemiamu momentu padėjo konservatoriams priimti biudžetą ir tuo derybos pasibaigė, nes optimizmu netryško nei viena pusė. Ir visą tą laiką, kaip atsarginis variantas buvo palaikomas ryšys su „Viena Lietuva“ atstovais. Pastarieji tapo Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos nariais ir jau atitinkamai pakeitė frakcijos pavadinimą vardan Gedimino Vagnoriaus partijos kandidatavimo į vietos savivaldą. Buvę „vienalietuviai“ derybose su valdančiąja dauguma reikalavo ministro posto, tačiau pasiūlytas kandidatas G. Vagnorius dar labiau išbalansavo ir taip jau susiskaldžiusią konservatorių partiją. Šios variacijos viešojoje erdvėje jau išreklamavo ryžtingai nusiteikusią Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą.
Pastariesiems kelią pastojo vis labiau visuomenę įsiūbuojantis Jungtinis Demokratinis Judėjimas. Taip pat paskelbęs kovą į vietos savivaldą. Nepriteklių prispaustą visuomenę suvienijęs kova prieš: privalomą šiukšlių rinkliavą iš žmonių pagal gyvenamąjį plotą, kurstydami pasipiktinimą prieš pedofiliją ir tuo pačiu degindami žvakutes prie prokuratūros pastatų, pasisakydami prieš atliekų deginimo gamyklas miestuose, neva kenkiančias mobiliojo ryšio stotis virš mokyklų stogų ir t.t.
Vienintelis mažas spindulys politikos dūmuose – atsiradęs jaunimo judėjimas, kuris taip pat aktyviai ruošėsi dalyvauti savivaldos rinkimuose. Spaudoje jie jau vadinami „indigo” politikais. Politiškai pasikaustę ir veiklūs jaunuoliai pasieks savo tikslų: išjudins užsistovėjusius bei gendančius politikos vandenis ir suteiks vilties dar likusiems šalyje Lietuvos piliečiams.

.

Koliaže - politikai turi LABAI KIETAI kontroliuoti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą. N.P.: daugybė valdininkų švaisto valdiškus pinigus, o politikai jiems keistai pakantūs. Štai pasieniečių vadas posėdžio sumuštiniams ir vaisiams išleidžia virš 1000 Lt, o visi, net parlamentinę vyriausybės struktūrų kontrolę vykdantys Seimo nariai apsimeta, kad tai „vsio zakonno": Reprezentacines lėšas lengva

.

Nuotraukoje – žurnalo vaikams „Flintas" komiksas apie Drąsių, gelbėjantį mergaitę nuo iškrypėlių. N.P.: kuo ilgiau prokuratūra vilkina tyrimus, tuo greičiau žmonės teisingumo pradeda ieškoti kitais būdais: Mergaites vaikų žurnaluose gelbėja herojus Drąsius 2009-10-28 16:38 Dina Sergijenko | Alfa.lt Panašu, jog Lietuvoje dviejų žmonių nužudymu įtariamo savo dukters gynėjo Drąsiaus Kedžio

.

Piešinėlyje - nekilnojamojo turto mokestis bei progresiniai mokesčiai būtų žingsnis Europon tolyn nuo Rusijos, kurios ekonominį, socialinį ir teisingumo modelį kuo toliau, tuo tiksliau kopijuojame. N.P.: dvi ištraukos iš Artūro Račo blog'o rašinio 2009 10 28 d. "Sodrai" – kaput? O gal laikas atsikoduoti? apie NTM ir progresinius mokesčius, bei A.Maldeikienės ir kitų komentarai šiam straipsniui:

.

Plakate - 2009 vasarą 11-os asmenų iniciatyvinė grupė pradėjo rinkti parašus po įstatymo projektu, siekiančiu sumažinti politikų algas iki 4 litų 75 centų. ‚Juodraščio' leidybinei grupei, Laisvojo universiteto (LUNI) koordinacinei tarybai, piliečių grupei ‚Studentų pasipriešinimas'  būtinų 50000 parašų surinkti per 2 mėn. nepavyko. Iki sumažinimo valstybės tarnautojams  - iki 2009 rugpjūčio m.

.

N.P.: pateikiu žemiau savo raštą savivaldybės tarybos ūkio komitetui dėl jau įprastos mūsų valstybėje praktikos imti mokesčius už neatliktas paslaugas ir dar valstybės vardu. Absurdiškiausia šioje istorijoje yra tai, kad priešingai nei visame civilizuotame pasaulyje, šiukšlių rinkliava Klaipėdoje skaičiuojama pagal kvadratinius metus, o ne pagal žmones, arba ne pagal realų išvežamą šiukšlių

.