Šių metų sausio 23 d. įvykęs Krikščionių partijos steigiamasis suvažiavimas ar susirinkimas, yra tik pirmas žingsnis kuriant naują politinę partiją. Šis žingsnis rodo, kad jame dalyvavę asmenys šiuo metu yra tik partijos steigimo stadijoje. Šis politine partija pretenduojantis pasivadinti darinys dar nėra įregistruotas valstybiniame juridinių asmenų registre, kurio duomenimis iš 89 juridinių asmenų savo pavadinime turinčių žodį „krikščionių“ tebėra registruota tik viena partija G.Vagnoriaus vadovaujama – Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – KKSS (kodas 195713798, registruota Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Odminių g. 5).
Idomus tas faktas, kad pasivadinę nauja partija asmenys giriasi, kad savo tarpe turi daug ekonomistų ir teisininkų, bet pamiršta, kad pagal Politinių partijų įstatymą „politinės partijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre“ ir kad „tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėju ar nariu“. Taip savotiškai nustatytas griežtas „dvigubos pilietybės“ negalimumo principas, skirtingai nei LR Konstitucijos 12 straipsnyje nurodytas, nepaliekantis jokių įstatymu nustatytų išimčių. Tik politinės partijos nustatyta tvarka iš jos išėjęs narys, galėtų tapti kitos partijos steigėju ar nariu. Manyčiau, kad būtent taip ir nebuvo padaryta. Beje, tai liečia ne tik G.Vagnorių, kuris save tituluoja politinės partijos pirmininku (taip išeitų, kad jau antros), bet ir kitus KKSS partijos bei LR Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ narius. Dar idomiau, kad minėta Seimo frakcija pasišovė persivadinti į teisiškai dar neegzistuojančios partijos Seimo frakciją - „Krikščionių partijos frakciją“. Būtų labai keista jei Seimas tai ir patvirtintų pats pažeisdamas savo priimtą Politinių partijų įstatymą. Prisiminus kaip sudėtingai ir sunkiai registravosi Tautos prisikėlimo partija (TPP), tai naujai besisteigiančiai partijai šis procesas tikrai užtruks dėl mažiausiai trijų priežasčių: šioje partijoje gali būti nemažai kitoms partijoms priklausančių narių, Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų ir G.Vagnorius, kuris neišregistravus KKSS yra ir šios politinės partijos pirmininkas.
Atmestinas ir KKSS bei LR Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ susijungimo ar kitas juridinio asmens reorganizavimo būdas, nes pagal Civilinį kodeksą susijungti (būti prijungti) gali tik savarankiški juridiniai asmenys, o Seimo frakcija būtent tokio statuso neturi.
Dar neregistruota Krikščionių partija nėra dalyvavusi rinkimuose ir juolab jos atstovų nėra išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą, o tai reiškia, kad ši besikurianti partija nėra įgijusi rinkėjų mandato. O visuomenės informavimo priemonės skalambija apie dar tik steigiamos Krikščionių partijos ketinimus ypatingos skubos tvarka dalyvauti formuojant naują valdančiąją koaliciją (Seime ir Vyriausybėje) ir tos koalicijos darbe. Priminsime, kad šios kadencijos LR Seimo frakcijai „Viena Lietuva“ priklausantys Seimo nariai į Seimą 2008 m. buvo išrinkti kaip TPP priklausantys asmenys, kurie prisiekė Lietuvai ir taip gavo mandatą atstovauti Tautą, t.y. tik tada įgijo visas Tautos atstovo teises. Todėl Seimo narių perėjimas į steigiamą (iki šiol neregistruotą ir į Seimą neišrinktą) Krikščionių partiją arba dalyvavimas jos steigime, nesudaro jokio teisinio ir moralinio pagrindo Krikščionių partijos laikyti parlamentine arba Seime atstovaujama partija. Todėl į Lietuvos Respublikos Seimą neišrinkta Krikščionių partija neturi teisės kaip juridinis asmuo dalyvauti Seimo ir Vyriausybės darbe ir juolab formuoti valdančiąją koaliciją Lietuvoje, o Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariai kaip steigiamos Krikščionių partijos atstovai negali užimti Seimo vicepirmininko, komitetų pirmininkų ir ministrų postų Vyriausybėje;
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nariai pereidami į steigiamą Krikščionių partija ar ją steigdami bando nusišalinti nuo savo kaip parlamente atstovaujamos TPP nario ir koalicijos įsipareigojimų, atsispindėjusių koalicinėje programoje, ir net siūlo peržiūrėti koalicinę sutartį, t. y. kelia naujas sąlygas savo dalyvavimui valstybės valdyme taip sudarydami pavojingą precedentą dar ne kartą keisti savo nuostatas ir įsipareigojimus.
Siekiant išvengti tokių bandymų ateityje Lietuvoje būtina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo LR Seimo rinkimuose išrinktiems Seimo nariams, atsisakiusiems atstovaujamos partijos, o vėliau ir koalicinės programos ar sutarties ir taip pasitraukusiems nuo savo įsipareigojimų rinkėjams, būtų pripažįstamas savanoriškas Tautos suteikto mandato atsisakymas, o jei būtų nustatytas dar ir rinkėjų apgaudinėjimas, tai Lietuvos Seimo statute turi būti numatytos sankcijos – pagrindas Seime inicijuoti apkaltą ir net Seimo nario mandato panaikinimas.Moderni LR Seimų istorija gali pateikti ne vieną pavyzdį kai Seime dėl panašių aplinkybių keitėsi koalicijos ir net valdžia Lietuvoje, ar leisime istorijai nuolat kartotis priklausys tik nuo mūsų.

.

.

INFORMACINIS PRANEŠIMAS
MARIUS USONIS RAGINA KLAIPĖDOS MERĄ ATSAKYTI Į IŠKILUSIUS KLAUSIMUS

Tėvynės sąjungos frakcijos Klaipėdos miesto tarybos vadovas Marius Usonis ragina Klaipėdos miesto merą Rimantą Taraškevičių atvirai atsakyti visuomenei apie problemas susijusias su įmone „Klaipėdos monolitas“.
„Miesto meras yra viso miesto veidrodis ir kai dėmė krenta ant mero įmonės, dėmė krenta ant visos miesto tarybos. Problemų gali turėti kiekviena įmonė, tiesiog į klausimus turėtų būti atsakyta. Tai turėtų padaryti arba meras, kaip akcininkas arba jis turėtų įpareigoti tai padaryti bendrovės direktorių“, - mano M.Usonis.


Seniūno pavaduotojas K.Gabšys

.

Pastaruoju laiku neretai sulaukiu klausimo: „tai kaip čia dabar su tavo liberalumu, laisva rinka ir dabartine valdžia. Juk tiek sprendimų priimta, kurie veda tolyn nuo laisvos rinkos, tad ką tokioje valdžioje veiki?”

Turiu pripažinti, kad klausimas pagrįstas ir man labai rūpintis. Akivaizdu, kad sprendimų valdžia priėmė, švelniai tariant, visokių. Jei reiktų šiandien suvesti pilną balansą, būtų visko - ir pagerinimų, ir, deja, esminių pabloginimų.

Suprantu ir tai, kad daugeliui nelabai rūpės ir mano konkretus indėlis Vyriausybėje į tai, kad liberalizavimo ir orientacijos į dirbantį, kuriantį, padorų Lietuvos žmogų būtų daugiau, o reguliavimo ir trukdymo tokiam žmogui - mažiau.

Tikiuosi, kad galutinis Vyriausybės pasiekimų ir klaidų balansas bus skaičiuojamas ne šiandien, o gerokai vėliau, ir esu įsitikinęs, kad jis bus daug geresnis. Pats dėl to dedu visas pastangas.

Mano paties pasiekimų sąrašas irgi, tikiuosi, pasipildys. Tam, kad informuočiau, kokius tikslus sau keliu šiais metais, pridedu dvi nuorodas.

Pirma, tai 2010 metų prioritetai (kuriuose yra ir tam tikras padėties įvertinimas). Antra, įstatymų projektų sąrašas, kuriuos pateikiau Vyriausybei siūlyti svarstyti Seime pavasario sesijoje. Sąrašas išdėstytas prioritetine tvarka.

Rodyk draugams

.

Fotografijose - viena gražiausių ikikarinių  pradinių mokyklų Klaipėdos apskrityje 1905 statyta Smeltės istorinė mokykla iki ir po tyčinio padegimo 2010 01 24 d. 3 N.P.: dėl nuolat tyčia deginamų Klaipėdos paveldo objektų, kurių dauguma yra savivaldybės nuosavybė, inicijuoju pasitarimą savivaldybėje, kuriame dalyvautų priešgaisrinės apsaugos ir teisėsaugos institucijų, tarp jų ir prokuratūros,

.

Nuotraukoje - Liepų 3, Klaipėdoje, kuriame TS-LKD pagal panaudos sutartį naudojasi savivaldybei priklausančiomis  patalpomis. Visos kitos partijos patalpas kadaise išsipirko pusvelčiui. N.P.: gavome pylos už vėluojančius atsiskaitymus. Esu kaltas. Reikėjo anksčiau susitvarkyti su iždininko pakeitimo klausimą ir pačiam aktyviau tuo užsiimti. Šia proga primenu, kad visos kitos partijos patalpas

.

Žiūriu  italų sukurtą linksmą filmuką apie savo tautos blogus įpročius  ir galvoju, kad mes tarsi „šiaurės italai“. Tik italai moka gracingai atsiprašyti, o lietuviai žodį ,,atsiprašau’’ linkę naudoti gana retai. Dabar gi jėgos kultas madoje, o ,,kieti bičai’’ neatsiprašinėja.

Prisimenu kaip 2002 metais kartu su Vilniaus miesto policija rengiau akciją „Nebūk kiaulė“. Kartu su policininkais ir žurnalistais tą rudenį vaikščiojome miesto gatvėmis  ir ant neleistinose vietose paliktų automobilių langų, už valytuvų, padėdavome akcijos lipduką su nupiešta kiaule ir raginimu būti žmogumi, o ne „paršeliu“.

Stebėtina, bet didžioji dauguma tokių žmonių teisindavosi tiesiog nepagalvoję, kad elgiasi netinkamai. Atsiprašydavo ir pažadėdavo kitą kartą galvoti ne tik apie save. Akcijos tikslas buvo ne moralizuoti, o labiau skatinti pažeidėją į save, kaip nemandagų žmogų, pažiūrėti saviironiškai. Lyg iš savęs besijuokiantys ir žiūrintys minėtą filmuką italai, šypsodavosi tie vilniečiai, radę už valytuvų smagų lipduką, neišvengiamai kur nors jį priklijuodavo ir taip paskatindavo kitus būti kultūringais miesto gyventojais. Gyventi mieste yra menas, kurio dar turime drauge išmokti.

Prieš beveik dešimtmetį rengtas projektas yra vis dar aktualus ir dabar, tik jo forma turėtų būti žaisminga. Gal išsikelkime sau tikslą, kad Lietuvos pilietis –tai geriausias pilietis Europos sąjungoje. LT=GREAT . Lietuvos pilietis –paslaugiausias, mandagiausias, kultūringiausias, galvojantis ne tik apie save ir t.t.
Gerai būtų sukurti seriją tokių pamokančių filmukų, kurie tiesiog užpildytų tas auklėjimo ir švietimo spragas, kurias praradome per įvairiausias reformas, darbo emigracijas. Kuriam gi nesmagu linksmai pasišaipyti iš savo nederamų įpročių, ypač kai tavęs nebaudžia, o tik suteikia progą šyptelėti ir… nekartoti klaidų – suprasti, kad miestas yra visų, o ne vien tavo, ir kad asmeninė laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė.

.

Žiūriu  italų sukurtą linksmą filmuką apie savo tautos blogus įpročius  ir galvoju, kad mes tarsi „šiaurės italai“. Tik italai moka gracingai atsiprašyti, o lietuviai žodį ,,atsiprašau’’ linkę naudoti gana retai. Dabar gi jėgos kultas madoje, o ,,kieti bičai’’ neatsiprašinėja.

Prisimenu kaip 2002 metais kartu su Vilniaus miesto policija rengiau akciją „Nebūk kiaulė“. Kartu su policininkais ir žurnalistais tą rudenį vaikščiojome miesto gatvėmis  ir ant neleistinose vietose paliktų automobilių langų, už valytuvų, padėdavome akcijos lipduką su nupiešta kiaule ir raginimu būti žmogumi, o ne „paršeliu“.

Stebėtina, bet didžioji dauguma tokių žmonių teisindavosi tiesiog nepagalvoję, kad elgiasi netinkamai. Atsiprašydavo ir pažadėdavo kitą kartą galvoti ne tik apie save. Akcijos tikslas buvo ne moralizuoti, o labiau skatinti pažeidėją į save, kaip nemandagų žmogų, pažiūrėti saviironiškai. Lyg iš savęs besijuokiantys ir žiūrintys minėtą filmuką italai, šypsodavosi tie vilniečiai, radę už valytuvų smagų lipduką, neišvengiamai kur nors jį priklijuodavo ir taip paskatindavo kitus būti kultūringais miesto gyventojais. Gyventi mieste yra menas, kurio dar turime drauge išmokti.

Prieš beveik dešimtmetį rengtas projektas yra vis dar aktualus ir dabar, tik jo forma turėtų būti žaisminga. Gal išsikelkime sau tikslą, kad Lietuvos pilietis –tai geriausias pilietis Europos sąjungoje. LT=GREAT . Lietuvos pilietis –paslaugiausias, mandagiausias, kultūringiausias, galvojantis ne tik apie save ir t.t.
Gerai būtų sukurti seriją tokių pamokančių filmukų, kurie tiesiog užpildytų tas auklėjimo ir švietimo spragas, kurias praradome per įvairiausias reformas, darbo emigracijas. Kuriam gi nesmagu linksmai pasišaipyti iš savo nederamų įpročių, ypač kai tavęs nebaudžia, o tik suteikia progą šyptelėti ir… nekartoti klaidų – suprasti, kad miestas yra visų, o ne vien tavo, ir kad asmeninė laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė.

.

Šią savaitę Briuselyje Europos Parlamento nariai darbavosi komitetuose. ENVI (Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete) šią savaitę diskutuota apie farmakologinį budrumą dėl vaistų, glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą organų donorystės ir transplantacijos srityje, pandemijos (H1N1) valdymą Europos Sąjungoje 2009 m., informacijos apie maistą teikimą vartotojams ir daugybę kitų aktualių temų, reikiamų sprendimų, aptarta ir EP delegacijos JT klimato kaitos konferencijoje ataskaita.

Komitete pasikeista nuomonėmis su šį pusmetį ES pirmininkaujančios Ispanijos Sveikatos ministe Trinidada Jiménez bei Aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministre Elena Espinosa.

Komitete apsilankiusios Ispanijos sveikatos ministrės teiravausi, ar Ispanija savo pirmininkavimo laikotarpiu yra numačiusi į farmacijos teisės aktų paketą įtraukti daugiau pacientus ginančių nuostatų, kolegos  domėjosi  donorystės, organų transplantacijos, pacientų mobilumo ir jų teisių užtikrinimo, sveikatos saugos abipus sienos  aktualijomis.

Pasak ministrės Trinidados Jiménez, pirmininkavimo laikotarpiu Ispanijos prioritetinėmis sritimis sveikatos srityje bus organų donorystė ir transplantacija, farmacijos teisės aktų paketas ir maisto saugos reikalai.

Ministrės teigimu, kuriant ir plėtojant vieningą Europos sveikatos erdvę, kuri piliečiams užtikrintų saugių ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, svarbu remtis universalumo, lygybės ir solidarumo principais.

Aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministrė Elena Espinosa atkreipė dėmesį, jog šioje srityje Ispanija labiausiai rūpinsis darbo tąsa prie Kopenhagos viršūnių susitikimo rezultatų, nes norima, kad tarp valstybių būtų pasiektas įpareigojančio susitarimo, kuris realiai įtakotų pasaulio emisijų mažinimą. Kiti prioritetai apims biologinės įvairovės, dirvožemio, oro kokybės politiką.

.

Niujorko mero M.Bloombergo palinkėjimą būsimam prezidentui (tuo met dar vyko rinkimai) perskaičiau daugiau nei prieš metus ,,Newsweek” žurnale. Geri ir tikslūs pirmiausia vadovo ir tik po to politiko pastebėjimai. Šiame memorandume išdėstytos tiesios šiandien aktualios ne tik JAV, bet ir mums.

Tuo metu, kai Lietuvos politikai dar karštai ginčijosi, ar yra krizė mūsų šalyje, ar ne, Amerikos politikams atsakymas į šį klausimą buvo jau akivaizdus: sunkmetis prasideda visu greičiu! Tačiau M.Bloombergas tuo metu renkamą prezidentą ragino neskubėti, apgalvoti savo veiksmus ir tik po to imtis reformų. Mūsų politikai praėjusią žiemą įstatymus priiminėjo pernakt, tarytum „gesindami gaisrą“.
Čia pravartu prisiminti ir kitą Niujorko mero memorandumo tezę: „Ilgalaikė šalies ekonomikos sveikata ir stiprybė  mažiau priklauso nuo įstatymų, nei nuo pasirengimo augimui ir inovacijoms.“ Ūkio plėtros ir inovacijų reikšmės suvokti Lietuvos valdantieji politikai, regis, nesuvokia iki šiol.
Kitas M.Bloombergo patarimas: nereformuoti iškart visų sričių, o mūsų šalyje visos reformos vyksta iškart: ir švietimo, ir sveikatos, ir socialinės apsaugos ir t.t. Lietuvoje vykdomų reformų skaičius yra atvirkščiai proporcingas jų efektyvumui. Kaip vadovas, M.Bloombergas kvietė politikus sujungti jėgas ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą. Lietuvoje vienybės, atrodo, net „dangui griūvant“ nepavyktų pasiekti. Krizė pas mus netampa nei iššūkiu, nei naujų galimybių atsiradimo laiku.

Itin vertingas M.Bloombergo pastebėjimas, kad būtina investuoti į infrastruktūrą: kelius, oro uostus ir pan. Mūsų Seime ir Vyriausybėje apie investicijas dar tik puse lūpų pradedama kalbėti. Ekonominė krizė galėtų tapti laikotarpiu, kada didėtų vidurinioji klasė su vidutinėmis pajamomis, nyktų didžiuliai socialiniai skirtumai tarp gyventojų. Ar taip ir atsitiks, parodys laikas.

Šiais metais uždarėme atominę elektrinę, tačiau apie „žaliąją energetiką“, jos kūrimą niekas net neužsimena. Tuo tarpu M.Bloombergas Amerikos vadovą skatino atkreipti dėmesį būtent į šią energetikos rūšį, nes didžiosios pasaulio valstybės jau suprato, kad tai – ateitis ir naujos darbo vietos.

Niujorko meras memorandume pažymėjo, kad Amerikai svarbu išskirti švietimo prioritetus, kad pagrindinis veiksnys turi būti aukštos klasės inžinerijos ir technologijos specialistų poreikis. Belieka retoriškai klausti, ar kas nors Lietuvoje bent sapnavo, kokie yra mūsų švietimo sistemos prioritetai?

M.Bloombergas savo teksto pabaigoje teigia, jog esama daugelio sunkumų, įgyvendinant jo pasiūlymus. Viena pagrindinių kliūčių – politiniai, o ne ekonominiai sprendimai. Tačiau realybė tokia, kad Amerika kelia sau tikslą ne tik nepraskolinti valstybės, bet netgi sukaupti finansinių atsargų. Ir tik todėl, kad svarbiausia yra ne politika, o kaštų ir naudos analizė. Kai mes Lietuvoje kalbame apie krizę kaip apie pasaulio pabaigą, amerikiečiai, pasak M.Bloombergo, gali kaupti pinigų sunkesniems laikams.

Niujorko meras, skirtingai nei kai kurie Lietuvos politikai, linkęs labiau pasitikėti visuomene – jos sprendimai dažnai yra teisingesni nei oficialiai išrinktų asmenų.

M.Bloombergas prieš metus itin akcentavo, kad prezidentas turi rodyti pagarbą visuomenei ir užsitikrinti jos pasitikėjimą. Tikėtis iš Lietuvos politikų pagarbos juos rinkusiems piliečiams tampa jau labai nepagrįstu lūkesčiu.

Noriu tikėti, kad Niujorko mero patarimai Amerikos prezidentui tikrai gali būti svarbūs ir įdomūs mums. Jei netikime savais autoritetais, gal akis atvers nuomonė iš svetur.

.