Kiek realiai galime pristabdyti  “Nord Stream” važiuojantį traukinį?

http://www.balsas.lt/naujiena/377155/europarlamentare-radvile-morkunaite-nord-stream-vengia-kalbeti-apie-zala

.

Nesusigaudau skaitydamas įvairias publikacijas. Ką reikia gelbėti? Sodrą kaip instituciją ar jos aptarnaujamą socialinę visuomenės grupę?

.

Latvijoje skandalas - krizės smarkiai kamuojama kaimybė turi naują herojų ir temą diskusijoms. Tai internetinis ,,NEO”, kuris internete išplatino slaptus dokumentus apie valstybės pareigūnų ir valstybinių įmonių darbuotojų atlyginimus.
Kalbame apie atlyginimus ir Lietuvoje, ypač valstybės tarnautojų, todėl jums pabandžiau pateikti Europos sąjungoje egzistuojančius valstybės sistemos darbuotojų atlyginimų vidurkius. Tai nėra paprasta, nes matyt ir Europoje niekas nėra suinteresuotas atlyginimu aiškumu. Daugeliu atveju statistika pateikia sutartą, bet ne faktiškai išmokėtą atlyginimą. Tačiau palyginti galima. Atlyginimų vidurkiai pateikti ,,popieriuje’’ , eurais per mėnesį.
Airijoje didžiausius atlyginimus iš valstybės tarnautojų gauna kalėjimų tarnautojai bei nacionalinės policijos darbuotojai, gynyboje vidutinis darbo užmokestis yra 13% mažesnis už valstybės tarnybos vidurkį, o švietimo sektoriaus darbuotojų vidutinis atlyginimas 5% didesnis nei valstybės tarnybos vidurkis. Parlamentaro atlyginimas yra daugiau kaip 2 kartus didesnis už vidutinį valstybės tarnautojo atlyginimą. Tarnautojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2007 m. Pasiekė 3245,52 EUR. Tai viena iš Airijos krizės priežasčių, nes atlyginimai bei socialinės garantijos yra labai didelės ir tapo nepakeliama našta valstybės biudžetui.
Jungtinėje Karalystėje valstybės tarnautojų vidutinis atlyginimas yra santykinai nedidelis. Pavyzdžiui, teisėjų atlyginimų aritmetinis vidurkis yra 8 kartus didesnis už valstybės tarnautojų atlyginimų vidurkį, o parlamentarų – daugiau kaip 4 kartus, policininko – 80%, mokslininko – 40%, mokytojo – 56%.
Čekijoje viešojo administravimo ir gynybos sektoriaus vidutinis atlyginimas yra 22% didesnis už šalies vidurkį, o policijos darbuotojų – 40%. Švietimo ir sveikatos apsaugos sektorių darbuotojų atlyginimai lygus šalies vidutiniam darbo užmokesčiui.
Prancūzijoje vidutinį darbo užmokestį viršija tik teisėjų, parlamentarų, gydytojų, mokslininkų ir vadovaujančių valstybės tarnautojų vidutinis darbo užmokestis. Policininkų darbo užmokestis 30% mažesnis nei šalies vidurkis, mokytojų – 22%, kultūrininkų – 40%.
Estijos valstybės valdymo sferos (kartu su gynybos ir privalomo socialinio draudimo sritimis) darbuotojų vidutinis apskaičiuotas mėnesio atlyginimas 2007 m. 3 ketvirtyje buvo 21% didesnis už šalies vidutinį atlyginimą, sveikatos apsaugos ir socialinio darbo srities darbuotojų – maždaug lygus šalies vidutiniam atlyginimui, tyrimų ir plėtros darbuotojų sudarė 90% šalies vidutinio atlyginimo, rekreacijos, kultūros ir sporto darbuotojų – 86% šalies vidutinio atlyginimo. Mažiausi buvo švietimo sferos darbuotojų atlyginimai – sudarė tik 62,5 % šalies vidutinio atlyginimo.

Viešojo sektoriaus vidurinių ir žemiausių grandžių darbuotojų atlyginimas dažnai yra didesnis negu privačiame sektoriuje, o vadovų atlyginimai, priešingai, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje sumažėjo 30–50 %, palyginus su privačiu sektoriumi. Tai viena iš priežasčių, kodėl trūksta gerų vadovų valstybės valdyme.
Pilna lentelė:          http://www.zuokas.lt/2009/02/04/kiek-uzdirba-kiti/

.

“Europos klube” kalbėjomės apie galimybes Lietuvai pasinaudoti ES regioninio bendradarbiavimo programų galimybėmis:

.

Praėjusią savaitę atšventęs savo gimtadienį, priėjau vieną svarbią išvadą, susijusią su dovanomis: draugams ir artimiesiems kyla daug rūpesčių, kaip išrinkti pačią tinkamiausią dovaną. Galvą tenka sukti ir dėl kainos, ir dėl to, kokios būtent dovanos reikia. Esu ir pats ne kartą patekęs į tokią situaciją, kai laužau galvą, ką padovanoti, kad nebūtų banalu ir atitiktų galimybes.

Siūlau savo idėją, kaip dovanas paversti draugus vienijančiu užsiėmimu ir sukaupti pinigų įsimintinai dovanai. Tam reikia draugams įsteigti „Dovanų banką“. Susitarti su draugais, kad dovanos bus dovanojamos tik per jubiliejus (kas penktąjį gimtadienį). Kasmet draugai gimtadienio proga į „Dovanų banką“ įdeda sutartą piniginį indėlį. Atėjus jubiliejinei datai už per penkerius metus sukauptą sumą nuperka vertingą dovaną. Gal net prasminga pasiteirauti ir draugo, kokios dovanos jis lauktų.

Šį sumanymą siūlau ne tik savo draugams, bet ir blogo skaitytojams, kurie, kaskart sveikindami savo draugus, susiduria su minėtomis problemomis. „Dovanų bankas“ – tai patogu, racionalu ir prasminga. Na, o gal ir koks tikras bankas galėtų teikti „dovanų iždininko“ paslaugas, dar ir palūkanos prisidėtų.

Tai gerų gimtadienių ir malonių dovanų.

.

.

Europos Parlamento posėdžių savaitė Briuselyje jau bėga į pabaigą. Iš karto po jos  ketinu vykti į Kadenabiją, kur dalyvausiu konferencjoje apie ES ir Rusijos santykių patirtis, kaimynystės politikos perspektyvas.  Tad prieš išvykstant  – trumpai apie šią EP sesiją ir savaitę Briuselyje, kurioje – žuvininkystės, žmogaus teisių padėties pasaulyje, geležinkelių saugos tematika.

Išskirtinė ši sesija ir tuo, kad šiandien išklausėme pirmąją Europos Vadovų Tarybos pirmininko Herman Van Rompuy kalbą Parlamente, kurios metu pristatyti vasario 11 d. surengto neformalaus EVT (Europos Vadovų Tarybos) susitikimo dėl ekonominės krizės rezultatai.

Europos Parlamente taip pat įsibėgėja klausimas dėl ES maisto kokybės logotipo bei maisto produktų žymėjimo taisyklių. Šių priemonių tikslas – padėti vartotojams geriau atpažinti produktus, suteikti daugiau informacijos apie jų kokybę, specifinius regioninius gamybos būdus bei užtikrintų skaidrumą rinkoje.

Vakarėjančiame, bet šurmuliuojančiame Europos Parlamente teko skubėti į spaudos konferencijų salę, kur kartu su kolega Aldo Patriciello (EPP) bei EP besisvečiuojančiu Scapoli meru Renato Sparacino aptarėme regioninio bendradarbiavimo svarbą, miestų dvynių programos teikiamas galimybes ne tik pažinti vieniems kitus, bet ir keistis gerąja patirtimi įvairiose srityse. Tokį bendradarbiavimą Scapoli (Italija) tikisi pradėti su mūsų kraštiečiais Biržuose.

.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagaliau pateikė tam tikras socialinio draudimo reformos gaires. Džiugu ir seniai laukta. Gerai, kad imamasi sudėtingos temos ir numatoma pribrendusių (perbrendusių) sprendimų, bet…

Kalbant apie pasiūlymų turinį turiu keletą pastebėjimų.

Pirma, turi būti aiškiai konstatuojama, koks yra reformos tikslas. Mano supratimu jie yra du. Tai yra išlaikyti galimybę gauti pensijas artimiausiu metu taip, kad tai nereikštų mokesčių didinimo (kitaip tariant, subalansuoti išmokas su įmokomis). Dar svarbiau taip pakeisti Sodros struktūrą, kad ji būtų gyvybinga vykstant demografiniams pokyčiams - ilgėjant gyvenimo trukmei ir mažėjant dirbančiųjų bei daugėjant senatvės pensininkų.

Antra, turi būti aiškus akcentas, kad esminės ilgalaikės problemos turi būti sprendžiamos didinant privatų kaupimą, o ne kaupiant Sodros rezervus. Tik privataus kaupimo modelio atveju mes galime kalbėti apie tikrą pensijų nuosavybę.

Trečia, lėšų surinkimo ir paskirstymo konkrečiais metais sistema turi būti tokia, kad ji užtikrintų pajamų ir išlaidų balansą kiekvienais metais.

Ketvirta, sistema turi būti kiek įmanoma paprastesnė ir skaidresnė, todėl būtina atsisakyti kuo daugiau išimčių, privilegijų, paralelinių pensijų aprūpinimo sistemų.

Penkta, turi būti atsisakyta tų išlaidų, kurių atsisakymas jau seniai pribrendęs. Pradedant administravimo išlaidų mažinimu jungiant įmokų surinkimą su mokesčių surinkimu ir baigiant valstybinių pensijų nebeskyrimu, motinystės išmokų sumažinimu.

Svarstytinas ir tam tikrų funkcijų perdavimas darbdaviams. Pavyzdžiui, logiška kalbėti apie tai, kad darbdavys moka atlyginimą ligos atveju, tačiau tik tada, jei prieš tai darbdavys yra atleistas nuo atitinkamų įmokų mokėjimo į Sodros biudžetą.

Sodros reformos koncepcija dar bus tikslinama. Tikiuosi, kad visiems mums užteks ryžto priimti ją tokią, kad ne tik gražiai skambėtų ir gelbėtų Sodrą iš dabarties bėdų, bet iš tikrųjų sukurtų gyvybingą pensijų sistemą.

Rodyk draugams

.

Reliatyvumo teorija. Pagrindinė išvada: viskas yra reliatyvu, nes materija (masė) gali virsti energija, o energija gali virsti materija (mase).

Kokia energijos forma yra efektyviausiai perduodama (patiria mažiausius nuostolius) ir lengviausiai panaudojama (paverčiama naudingu darbu)?

Fotonas. Kas tai? Masė (materija) ar energija?

.

Žurnalas „Politiniai mokslai“ (Political Science) atliko daugybę tyrimų apie tai, kodėl žmonės buriasi į interesų grupes. Kaip yra pastebėjęs Napoleonas Bonapartas, „žmones jungia tik dvi jėgos – baimė ir interesai“. Į grupes žmonės jungiasi dėl socialinių, ekonominių bei politinių priežasčių; grupes gali sukurti verslininkai ir tam tikrus gaminius realizuojančios įmonės. Pagrindinė jungimosi idėja – grupės narių gaunama nauda turi atsverti priklausymo grupei išlaidas. Yra žinoma, kad daugumos interesų grupių nariai priklauso viduriniajai klasei, o žemesniosios klasės asmenų grupes suburti ir išlaikyti yra labai sunku.   (ištrauka)

.