N.P.: čia mano prisistatymo lankstinukas 2010-05-30 d. TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus visuotiniam narių susirinkimui, kuri turi slaptu balsavimu išrinkti TS-LKD savivaldos rinkimų sąrašo lyderį:   Esu Naglis Puteikis, TS-LKD Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas. Kandidatuoju į TS-LKD sąrašo lyderius, nes manau, kad mūsų partija privalo pakeisti kai kuriuos labai svarbius dalykus Klaipėdoje:   1.

.

Kas tai per kategorija?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik filosofinis apibrėžimas. Tačiau pastaruoju metu pradėjęs skambėti gan dažnai ir įvairiuose kontekstuose. Socialiai atsakingas kapitalizmas, verslas, socialiai atsakinga politika ir t. t. bei galų gale kiekvieno piliečio socialinė atsakomybė…

Pagrindinis klausimas kylantis visa tai apibendrinus ar išvis įmanoma šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje socialinė atsakomybė? Ar ši sąvoka turi perspektyvą naujai augančioje kartoje susiduriančioje su visame pasaulyje kylančiomis vis naujomis grėsmėmis bei pagundomis. Tokiomis kaip narkotikai, terorizmas, sukeltas gausėjančių religinių tikėjimų įvairovės priešpriešos, monogaminių santykių eskalavimas, globalinių procesų įtakojamas nutautėjimas, nykstantis valstybiškumas, išvestinių finansinių instrumentų, nekuriančių jokios vertės, suabsoliutinimas…

Ko gero galima būtų daryti išvadą, kad visa tai veda prie naujos visuomeninės sanklodos, kaip praeityje vergovę keitė feodalizmas, feodalizmą keitė kapitalizmas su socializmu … Tačiau tai tik sąvokos, o iš esmės visuomeninė sankloda praktiškai nesikeitė ir šie pavadinimai buvo sugalvoti tik tam, kad apibūdinti pasikeitimus apibrėžtus motyvacinės sistemos bei valdymo struktūros formos komplekse.

Tam kad pabandytume atsakyti į pradžioje išsikeltą perspektyvos klausimą, pirma atsigręžkime į jau praeitą žmonijos kelią. O ten pasirodo, kad taip pat kaip gėrio ir blogio tarpusavio kova lydinti mus nuo pat žmonijos ištakų, taip ir socialinės atsakomybės sąvoka sena kaip pasaulis ir ko gero užkoduota kiekvienos gyvos ląstelės genuose. Kiekvienas gyvas organizmas, sąmoningai ar nesąmoningai, bet pirmiausia rūpinasi savo egzistavimo terpe (kova už būvį) ir tik po to prasideda kova su panašiais į save dėl pozicijų bei giminės pratęsimo (ką natūraliai eliminuoja monogaminiai santykiai), kitaip sakant kova dėl išlikimo.

Taigi tiek amžių egzistavęs, ko gero vienas iš pirmapradžių gamtos tvarumo dėsnių, šiuolaikinės žinių arba informacinės visuomenės sąmonėje į pirmą planą iškeliamas “socialinės atsakomybės” teiginys negali neturėti pozityvios perspektyvos ir įtakos ateičiai. Todėl šia tema tikrai verta diskutuoti plačiau.

.

Vakar daugelyje Lietuvos mokyklų nuaidėjo paskutiniai skambučiai. Pirmadienį prasidės egzaminai, o po jų tiesus kelias į savarankišką gyvenimą. Rodos visai neseniai, o iš tikrųjų tai buvo prieš 46 metus ir aš šešiolikmetė gavau brandos atest...

.

N.P.: valio, seniai pribrendęs laikas buvo perkelti Orhuso konvencijos, kuri užtikrina piliečių teises ginti aplinkosaugą ir paminklosaugą, į Lietuvos įstatymus: http://www.lrytas.lt/-12750463361272892452-gyventojai-galės-kreiptis-į-teismą-dėl-viešojo-intereso-gynimo-aplinkosaugos-klausimais.htm BNS ir lrytas.lt inf.2010-05-28 14:31 Seimas penktadienį priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas

.

N.P.: Netikiu, kad Kauno miesto tarybos nariai, kurių nemažai pažįstu, būtų galėję balsuoti už tokį sprendimą. Įdomiausia tai, kad nuotrauka, kuri iliustruoja šią neįtikėtiną žinią iš Kauno, vaizduoja Klaipėdos miesto tarybos valdančiąją daugumą - liberalcentristus, socdemus ir Rusų aljansą. Man, kaip Klaipėdos miesto tarybos nariui, pilnai tikėtina, kad tokį sprendimą jei galėtų priimti, o va

.

Klaipėdos miesto taryba nusprendė pradėti karą su Sveikatos ministerija. Ministerija pasiūlė pasikeisti ligoninėmis. Iš mūsų pasiimti Universitetinę ligoninę, mums atiduoti Apskrities ligoninę. Meras R.Taraškevičius nusprendė sau pasilaikyti abi ligonines. Tai jis padarė net rizikuodamas tuo, kad Klaipėdoje gali būti nebeteikiamos sudėtingos 3 lygmens medicinos paslaugos. R.Taraškevičiaus įsipareigojimai Universitetinės ligoninės vadovui buvo didesni ir svarbesni už klaipėdiečių interesus.
Man šie du sprendimai nepatiko. Jie griauna medicinos reformas Vakarų Lietuvoje. Jie naikina konkurenciją, kuri yra pažangos variklis. Jie atima mums galimybę rinktis. Jie atima galimybę rinktis slaugytojoms ir gydytojams. Mes kuriame monopoliją, o tai reiškia, kad Klaipėdiečiai sveikatos apsaugos srityje tampa vergais.
Deja mano kolegos į tokius argumentus neatsižvelgė. Kolega Greičiūnas, Simonavičiūtė ir Bražinskas manė, kad monopolijos kūrimas bus tik į naudą. Tai išgirdęs netekau žado ir pasakiau, kad šioje miesto taryboje likau paskutiniu liberalu, kuriam dar rūpi klaipėdiečių laisvės

Kaip vyko debatai miesto taryboje puikiai aprašė vakarų ekspresas. Jūsų dėmesiui ir siūlau jo straipsnį.

Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines

2010-05-28, 00:00

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Spausdinimo versija | Pasidalink

Savivaldybė susirinko visas uostamiesčio ligonines nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto taryba, nepasidavusi Vyriausybės atstovų argumentams, nubalsavo uostamiesčio ligonines palikti savivaldybės globoje. Net ir tą, kuri tokios globos norėjo išvengti.

Vakar miesto Tarybos sprendimu išreikšta politinė valia sutikti, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (KL, buv. Jūrininkų) būtų sujungtos, tačiau KUL steigėjo teisės Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neatiduotos.

"Tai išmintingas sprendimas", - pasidžiaugė po ilgokai užtrukusių debatų, sužinojęs rezultatą, KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. KUL medikų bendruomenė buvo surinkusi 2 tūkst. parašų, kuriais prašoma priimti būtent tokį sprendimą.

Tuo tarpu Klaipėdos apskrities ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, posėdyje kolektyvo vardu prašęs palikti juos ministerijai, palaikymo nesulaukė - dviejų balsų persvara buvo priimtas sprendimas sutikti, kad šios ligoninės steigėjo teisės būtų perduotos savivaldybei.
Siūlė ir alternatyvų variantą

Klausimas dėl KUL ir KL likimo sulaukė Taryboje daugiausia ginčų ir svarstymų.

Pasak sprendimo projektus pristačiusios Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, sutikimas jungti ligonines nenulemia jungimo būdo. Klausimas, ar vieną ligoninę prijungti prie kitos, ar jas jungti vienodomis teisėmis, būtų svarstomas tolesniame etape kartu su SAM.

Jungti ligonines numatyta Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 dienos nutarime "Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo". Pagal Vyriausybės programą, sujungus KL ir KUL turi atsirasti respublikinio lygmens paslaugas teikianti gydymo įstaiga.

Tarybos nariai J. Asadauskienės prašė paaiškinti, kokias pasekmes galėtų turėti pateikto sprendimo priėmimas. Konservatorius Kęstutis Gabšys priminė, ką Tarybos Kolegijos posėdyje sakė viceministras Gintaras Valiukonis - kad neperdavusi KUL steigėjo teisių ministerijai, Klaipėda rizikuoja likti su dviem apskrities lygio ligoninėmis.

"Kas tuomet prisiims atsakomybę, jei rytoj neteksime trečiojo lygio paslaugų?" - klausė jis.

J. Asadauskienė sakė, kad galėjimą teikti trečiojo lygio paslaugas nulemia licencijų turėjimas, o KUL šias licencijas turi.

KUL vadovas V. Janušonis teigė, kad labai sustiprėjusi jo vadovaujama įstaiga pradėjo rimtai konkuruoti su Vilniaus ir Kauno universitetų klinikomis, tad, anot jo, pastangos susilpninti trečiąją pagal dydį ir teikiamų paslaugų mastą ligoninę darosi vis akivaizdesnės.

"Tolesni planai aiškūs - mūsų ligoninė būtų prijungta prie Vilniaus ir Kauno klinikų, o Klaipėdos universitetinė ligoninė liktų filialo teisėmis", - prognozavo jis. Jau dabar, pasak jo, įstaiga gauna 2-3 kartus mažiau lėšų iš valstybės biudžeto nei gauna Kauno ir Vilniaus didžiosios klinikos.

Tarybos narys konservatorius Marius Usonis tuo suabejojo - juk šios dvi didžiosios klinikos, gaunančios daugiausia pinigų, priklauso būtent ministerijai. V. Janušonis patikino, kad SAM priklauso per 10 ligoninių, tačiau tokius pinigus gauna tik dvi.

M. Usonis visgi pateikė alternatyvų sprendimo projektą - KUL steigėjo teises perduoti ministerijai. Liberalas Rolandas Bražinskas oponavo, kad steigėjo teisių turėjimas - vienintelė garantija daryti įtaką ligoninės veiklai ir išsaugoti aukščiausiojo lygio paslaugas uostamiestyje.

Tuomet K. Gabšys, pareiškęs, kad didelė ligoninė turėtų visgi būti valstybės nuosavybė, pasiūlė savivaldybei pirkti karo laivą - taip pat būtų didelė garbė jį turėti. "Manote, esame tokie galingi, kad dėl mūsų bus griaunama visa sistema?" - retoriškai klausė jis.

"Darykime žingsnį ir pasilikime sau teisę toliau derėtis su ministerija", - palaikydama sprendimo projektą siūlė vicemerė Judita Simonavičiūtė, suabejojusi, ar ilgai savivaldybė išliksianti naujojo junginio dalininkė.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė išaiškino, kad toks sprendimas prieštarautų Vyriausybės nutarimui, įpareigojančiam perimant apskričiai priklausiusias įstaigas vieną perduoti ministerijai. Be to, įstatymas esą nenumato reorganizuoti skirtingiems steigėjams priklausančių įstaigų. Tačiau meras R. Taraškevičius paprieštaravo - juk KL turi du dalininkus - ministeriją ir Palangos savivaldybę.

Sprendimas sutikti jungti ligonines, bet KUL steigėjo teisių neatiduoti, palaimintas 19 Tarybos narių balsų.
Norėjo likti pavaldi ministerijai

Nemažai aistrų sukėlė ir sprendimo projektas savivaldybei perimti Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) savininko teises, pareigas bei turtą.

Vyriausybės programoje numatyta, kad KAL, prijungus prie jos Vaikų ir Tuberkuliozės ligonines, taptų Klaipėdos savivaldybės ligonine ir teiktų respublikinio lygio paslaugas.

Šios ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas suabejojo, ar tikslinga dviem didelėms uostamiesčio ligoninėms turėti vieną steigėją - savivaldybę. Be to, perėmus ligoninę savivaldybei, gali nukentėti ligoninės vykdomi Europos Sąjungos ir valstybės investiciniai projektai, kurių bendra vertė - 25 mln. litų.

"Kai kurie projektai taptų komplikuoti, neturėtų tęstinumo", - savo nuomonę reiškė R. Sakalauskas.

Be to, kitų miestų - Šiaulių, Panevėžio, Kauno ligoninės, kurios priklausė apskritims, pereinančios būtent SAM, o ne savivaldybių priklausomybėn.

Kai kurie Tarybos nariai R. Sakalausko argumentų nesuprato - esą ir KUL, priklausanti savivaldybei, iš valstybės gauna daug lėšų. Anot Audros Daujotienės, Vyriausybė negalės atsisakyti investicijų vien todėl, kad ligoninė bus pavaldi miestui.

14 Tarybos narių balsų lėmė, kad būtų priimtas sprendimas sutikti KAL perimti savivaldybės žinion.

Kitų dviejų įstaigų - Priklausomybės ligų centro ir Sutrikusio vystymosi kūdikių namų likimas politikų aistrų nekėlė. Be diskusijų didžiule balsų persvara pareikštas sutikimas šias įstaigas taip pat priglobti po savivaldybės sparnu.

.

Gegužės 24-ąją Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Panevėžio skyrius sėkmingai įveikė pirmąjį svarbų pasirengimo 2011-ųjų metų savivaldos rinkimams etapą. Visuotiniame susirinkime iš trijų kandidatų slaptu balsavimu išsirinkome skyriaus rinkimų sąrašo lyderį.

.

Tėvynės sąjunga - už viešus rinkimus Ve.lt, delfi.lt, lrt.lt 2010-05-26, Marius LINARTAS DEMOKRATIJA. Prieš artėjančius savivaldos rinkimus Klaipėdos Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų skyriaus taryba siūlo naujovę: rinkiminio sąrašo lyderius rinkti viešo balsavimo metu, o ne skyriaus viduje. Per artėjančius savivaldos rinkimus tautai tiesiogiai rinkti merus nebus leidžiama,

.

Godumas žiauresnis už laiką 2010-05-25, kl.lt Violeta Juodelienė Apgailestaudami turime pripažinti: diena, kurios labiausiai bijojo Lietuvos paveldosaugininkai, atėjo. Šiandien jie, jau nebe kritiškose publikacijose, ne privačiuose pokalbiuose, bet iš oficialios tribūnos ir, deja, ne vieną kartą, viešina žiaurią tiesą. Tai, ko nepadarė šimtmečiai, karai, gaisrai, per du dešimtmečius padarė

.

Beveik 40 tūkst. Lietuvos piliečių jau pasirašė peticiją prieš pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų. Premjeras A. Kubilius, pasiremdamas Tarptautinio valiutos fondo ekspertais, tvirtina esą Lietuvoje žmonės per anksti išeina į pensiją. Ateityje pensinis amžius gali ilgėti iki 67 metų.

Kita vertus, situacija juokingai lietuviškai dviprasmiška: išeiti į pensiją nori dauguma jos sulaukusiųjų, tačiau užleisti darbo vietą – ne kiekvienas. Patogiausia yra gauti ir pensiją, ir darbo užmokestį. Priežastis elementari – vien iš pensijos niekas ne tik, kad nenori gyventi, bet tiesiog negali išgyventi. Vyriausybė tik ir kalba apie mažinimą, taupymą (ne visur), mokesčių didinimą. Bet nesigirdi nei kalbų, nei nesimato veiksmų, kaip didinti pajamas, kaip sudaryti sąlygas, kad žmogus daugiau uždirbtų.

Jau kelerius metus kalbama, kad mūsų šalyje reikia plėsti privačių pensinių fondų veiklos mastus, tačiau realių žingsnių kaip nematyti, taip nematyti. Į šiuos fondus kas mėnesį pinigų perveda nedaugelis, nes sistema tiesiog kvaila: žmogui apskritai nėra tikslo kaupti pensiją, nes jos tikriausiai vis tiek nesulauks. O kur dar vienašališki Vyriausybės ir Seimo veiksmai, keičiant įstatymus ir mažinant pervedimus į pensijinius fondus.

Dirbančiųjų vidutinio amžiaus žmonių greitai gali likti labai nedaug: daugelis jų emigruos, o Sodrai beliks juos persekioti užsienyje. Taigi pagyvenę dirbantys žmonės bus priversti išlaikyti vos dešimčia – penkiolika metų už juos vyresnius pensininkus. Po dešimtmečio, nes, anot Premjero, ir TVF sunkumai tęsis septynerius metus, liks tik emigruoti pasiruošę jaunuoliai, kurių tėvai jau dirba užsienyje, ir seneliai, vargstantys su mizerinėmis pensijomis.

.